baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #7. seqtemberi. 2013.
C M Y K
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti Tavisi arsebobis manZilze kidev
erT axal saswavlo wels xvdeba, dRevandeli
pirvelkurselebi Rirseul cvlad unda iqces
im kursdamTavrebulebisa, romlebmac ukve
mniSvnelovani adgili daikaves sazogadoebriv
cxovrebaSi da saxeli gauTqves mSobliur uni-
versitets. es dRe dResaswaulia TiToeuli
studentisaTvis, TiToeuli pedagogisa da uni-
versitetis TiToeuli TanamSromlisaTvis,
radgan axali saswavlo wlis dawyeba codnisa
da axalTan ziarebis zeimia. sasixaruloa, rom
wels universitetma yvela specialoba (garda
fizika astronomiisa) srulad daakompleqta,
rac misi warmatebulobis kidev erTi dadastu-
rebaa.
mimdinare saswavlo wels Cveni universite-
ti ganaxlebuli akademiuri personaliT xvde-
ba. jer kidev 2012-2013 saswavlo wlis da-
sawyisSi SemuSavda konkursis Catarebis erTia-
ni wesis proeqti, romelic ganTavsda veb-gver-
dze. TiToeul TanamSromels hqonda saSualeba
gascnoboda mas da saboloo saxiT formirebaSi
mieRo monawileoba. wina wlebisagan gansxvave-
biT, mTavar cvlilebas warmoadgenda konkur-
sis meore etapi, rac konkursantTan gasaubre-
bas gulisxmobda. komisias hqonda agreTve uf-
leba saWiroebis SemTxvevaSi moeTxova sajaro
leqciis Catarebac. minda aRvniSno, rom sakon-
kurso komisiebi dakompleqtda mimarTulebe-
bis mixedviT, romlebmac mniSvnelovani samu-
Sao gaswies da Sesabamisi daskvnebi dades.
rac Seexeba konkursis Sedegebs, igi realu-
rad asaxavs Cvens universitetSi arsebul viTa-
rebas. marTalia konkursantebis mxridan gamo-
iTqva ukmayofilebac, magram es konkursia, ro-
melic Tavis TavSi SejibrebiTobasac gulisx-
mobs. daisva kiTxvebic, romlebzec sakonkurso
komisiam Cemi azriT, adeqvaturi pasuxebic gas-
ca. konkursis Sedegebis mTavari markeri ki
saswavlo procesis Rirseulad warmarTva iqne-
ba.
axal saswavlo wels universiteti ganaxle-
buli infrastruqturiT xvdeba. auditorieb-
Si gamoicvala aveji, biblioTeka ganaxlda axa-
li saswavlo da samecniero literaturiT, veb-
gverdze aitvirTeba saleqcio kursebisa da
riderebis eleqtronuli versiebi, romelTa
gamoyenebac SeeZleba TiToeul students da
rac swavlebis xarisxis gaumjobesebis mTavari
safuZveli gaxlavT.
mniSvnelovani siaxle gaxlavT isic, rom
universitetSi ganxorcieldeba reorganiza-
cia, romlis Sedegad ganaTlebisa da mecniere-
baTa fakultetis nacvlad Camoyalibdeba oTxi
damoukidebeli fakulteti: humanitarul mec-
nierebaTa, ganaTlebis, fizika-maTematikis da
kompiuterebisa da sabunebismetyvelo mecnie-
rebaTa da jandacvis. garda amisa, Camoyalibda
enebisa da sainformacio teqnologiebis cent-
ri, romelic uzrunvelyofs ucxouri enebisa
da sainformacio teqnologiebis swavlebas sa-
universiteto masStabiT. centrSi SesaZlebe-
li iqneba nebismieri enis Seswavla doneebis
gaTvaliswinebiT aramarto studentebisaTvis,
aramed nebismieri msurvelisTvisac.
siaxle gaxlavT isic, rom universitetSi da-
montaJda da axali saswavlo wlidan amoqmed-
deba fizikisa da qimiis laboratoriebi, sadac
samive safexuris studentebs SeeZlebaT labo-
ratoriuli samuSaoebisa da kvlevebis Catare-
ba. igegmeba biologiis laboratoriis gamarT-
vac. yovelive es mniSvnelovanad gaaumjobe-
sebs swavlebis xarisxs sabunebismetyvelo mec-
nierebaTa da jandacvis mimarTulebiT.
welsac saqarTvelos ganaTlebisa da mecni-
erebisa da agreTve aWaris ganaTlebis, kultu-
risa da sportis saministro studentTa miz-
nobrivi daxmarebis programas axorcielebs,
rac gulisxmobs garkveuli kategoriis stu-
dentTa xelSewyobas swavlis safasuris gadax-
daSi. Tavis mxriv universitetSi moqmedi dax-
marebis fondebic gaagrZeleben TavianT saqmi-
anobas, yvelaferi es ki kidev erTi stimuli
gaxdeba swavlis xarisxis gaumjobesebis saqme-
Si.
gagrZeldeba integrirebis procesi sazR-
vargareTis umaRles saganmanaTleblo dawese-
bulebebTan da sxvadasxva saerTaSoriso pro-
eqtSi monawileoba, rac gulisxmobs student-
Ta da profesor-maswavlebelTa mobilobas
ucxoeTis sxvadasxva universitetSi, saerTa-
Soriso konferenciebsa da simpoziumebSi mona-
wileobas, rac Cveni universitetis saerTaSo-
riso sivrceSi integrirebas Seuwyobs xels.
amis naTeli magaliTi gaxlavT is, rom turiz-
mis fakultetis studentebi gacvliTi prog-
ramiT germaniaSi imyofebian.
Cvenma universitetma umaspinZla tradici-
ad qceul qarTvelologiisa da qarTul-Cerqe-
zul sazafxulo skolebs. Catarda doqtoran-
tTa qarTul-germanuli konferencia, romlis
farglebSic daigegma axali erToblivi proeq-
tebis ganxorcielebac.
universiteti cocxali organizmia, rome-
lic mudmiv ganaxlebas, swavlebaSi siaxleebis
danergvas moiTxovs. 2013-2014 saswavlo wli-
saTvis gansakuTrebuli aqcentebi swavlisa da
swavlebis xarisxze gakeTdeba. gaizrdeba
moTxovnebi, rogorc studentebis, aseve pro-
fesor-maswavleblebis mimarT. swavlebis xa-
risxis amaRlebasTan erTad miSvnelovania sas-
wavlo procesis organizebis, studentTa mom-
saxurebisa da administrirebis gaumjobeseba,
razec mudmivad zrunavs universitetis admi-
nistracia.
universitetisaTvis mniSvnelovania stu-
dentis Tavisufali drois racionaluad da
sworad gamoyeneba, amitomac aqtiurad imuSa-
veben CvenTan moqmedi kulturuli da sportu-
li wreebi.
Cven Zalian didi gegmebi gvaqvs da gvaqvs am-
bicia SevinarCunoT da gavaZlieroT Cveni uni-
versitetis statusi ara marto qarTul, ara-
med saerTaSoriso saganmanaTleblo sivrceSi.
amis miRweva ki TiToeuli Cvenganis Tavdauzo-
gavi SromiT SeiZleba. mxolod studentebTan
TanamSromlobiT SevZlebT davZlioT axali ga-
mowvevebi da SevinarCunoT dRemde motanili
Rirseba.
dasasrul minda TiToeul pirvelkursels
mivuloco studentoba da vuTxra, rom maT axa-
li, saintereso cxovreba eliT, romelic gar-
jasa da gulmodginebas moiTxovs maTgan. aq ga-
tarebuli wlebi ki, darwmunebuli var, iqceva
maTi momavali warmatebuli cxovrebis saZirk-
vlad.
alioSa bakuriZe,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
reqtori, profesori
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti axal saswavlo wels siaxleebiT xvdeba
2 iivvnniissii
qarTvelologiis meore sazafxulo
skola `korpusis lingvistika da
qarTvelologiis problemebi~baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis,
frankfurtis lingvisturi
wrisa da frankfurtis iohan
volfgang goeTes universite-
tis organizebiT qarTvelo-
logiis meore sazafxulo sko-
la `korpusis lingvistika da
qarTvelologiis problemebi“
gaixsna. rvadRiani sazafxulo
skola ori mimarTulebiT imu-
Savebs: `qarTuli enis erovnu-
li korpusi - procesi da pro-
duqti“ da `qarTvelologiis specialuri problemebi korpusTan mimarTebaSi - uaryofa,
modaloba, evidencialoba“. sazafxulo skola mizanad isaxvs qarTuli enis erovnuli
korpusis Seqmnis procesisa da gamoyenebis gacnobasa da danergvas, rogorc teqnologi-
uri ise lingvisturi perspeqtivebidan gamomdinare. qarTveli da germaneli profesor-
maswavleblebi saqarTvelos wamyvani universitetebis 60-mde students Teoriul kur-
sebTan erTad monacemTa bazebis gamoyenebis praqtikul Cvevebs gaacnoben. programis
farglebSi cnobili mecnierebi iost giberti (frankfurti) da paul moireri (bergeni)
korpusis lingvistikaSi vorkSofs Caatareben. monawileebs frankfurtis universitetis
saerTaSoriso sertifikati gadaecemaT.
universitetis
sportul darbazs
agvistos omSi
daRupuli gmiris
amiran mamalaZis
saxeli mieniWa
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis akademiurma sabWom agvistos omSi
daRupuli gmiris ukvdavsayofad universitetis
mcire sportul darbazs student amiran mamala-
Zis saxeli mianiWa. vaxtang gorgaslis pirveli
xarisxis ordenis mflobeli kaprali 9 agvistos
sacecxle zonaSi daWrili meTauris gamosayva-
nad dabrunda. is erTaderTi studenti iyo aWa-
ridan, vinc 2008 wlis agvistoSi, rusi okupante-
bis winaaRmdeg brZolaSi daiRupa. universitetis administraciam, profesor-maswavleb-
lebma da studentebma gmiris saflavi yvavilebiT Seamkes da amiran mamalaZis ojaxs `ssip
- baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis mcire sportuli darbazisTvis
bsu-s student amiran mamalaZis saxelis miniWebis“ Sesaxeb sertifikati gadasces.
erToblivi proeqtis `norvegiaSi,
saqarTvelosa da yirgizeTSi
turizmis mdgradi ganviTarebisa
da inovaciebis sferoSi
ganaTleba~ meore etapi daiwyo
turizmis fakultetma erToblivi pro-
eqtis `norvegiaSi, saqarTvelosa da yirgi-
zeTSi turizmis mdgradi ganviTarebisa da
inovaciebis sferoSi ganaTleba“ ganxorcie-
lebis meore etapi daiwyo. konkursSi monawi-
leoba 45 studentma miiRo. pirveli etapis
gamarjvebul 10 monawiles telemarkis uni-
versitetis profesorebma Temur abesaZem
da frude liengim treningebi Cautares da 4
saukeTeso konkursanti SearCies. turizmis fakultetis studentebi: sofo fofxaZe, av-
Tandil saginaZe da erekle CikvaiZe norvegiis telemarkis universitetSi `turizmis me-
nejmentis“ erTwlian, xolo guranda bagrationi ekologiis mimarTulebiT magistratu-
ris orwlian programas gaivlian. universitetis reqtori, profesori alioSa bakuriZe,
turizmis fakultetis dekani, rostom beriZe da telemarkis universitetis profesori
Temur abesaZe proeqtSi monawile studentebs Sexvdnen da warmatebebi usurves. Sexved-
raze telemarkis universitetidan dabrunebul axalgazrdebs, romlebmac norvegiaSi
erTwliani saswavlo programa gaiares sertifikatebi gadaecaT.
saerTaSoriso sazafxulo skola
`evropuli samarTali samxreT kavkasiaSi~baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetisa da gracis (avstria) univer-
sitetis erToblivi saerTaSoriso sazafxu-
lo skola `evropuli samarTali samxreT
kavkasiaSi“ (EULISC) gaixsna. erTkvirian sa-
zafxulo skolaSi samarTlis, politikur
mecnierebaTa da saerTaSoriso urTierTo-
baTa mimarTulebis qarTveli, avstrieli,
somexi, rusi, belorusi, azerbaijaneli ba-
kalavrebi da magistrantebi monawileoben. saerTaSoriso sazafxulo skolis mizania ga-
nixilos evropuli kanonis Sesabamisoba samxreT kavkasiis saxelmwifoebis samarTlebriv
da politikur garemosTan. studentebs moxsenebebs waukiTxaven baTumis, gracis, erevni-
sa da baqos saxelmwifo universitetebis profesor-maswavleblebi. evropeli da adgi-
lobrivi eqspertebi erToblivad warmoadgenen evrokavSiris strategiis iseT aspeqtebs
regionTan mimarTebaSi, rogoricaa: demokratiis gaZlierebis xelSewyoba, mxardaWera
konfliqtebis mSvidobianad mogvarebis sakiTxebSi da a.S. yuradReba gamaxvildeba im po-
litikuri da samarTlebrivi instrumentebis gacnobaze, romelsac iyenebs evrokavSiri
aRmosavleT samezoblo politikis gatarebisas.
tempusis proeqtebis
angariSis wardginebatempusis proeqtebis wevrebma universitetis reqtors,
profesor alioSa bakuriZes da reqtoris moadgiles samecnie-
ro dargSi naTia wiklaSvils “samagistro programa - umaRlesi
ganaTlebis reformis liderebis momzadeba“ - ` MAHATMA” da
`universitetis marTvis integrirebuli sistemebi“ -` INURE”
mimdinareobis Sesaxeb angariSebi warudgines. proeqtSi
`MAHATMA“ CarTulia sami evropuli universiteti da ori
profesiuli ganviTarebis centri, aseve oTxi umaRlesi saswavlebeli saqarTvelodan da
oTxi somxeTidan. proeqti iTvaliswinebs umaRlesi ganaTlebis administrirebaSi samagis-
tro programis SemuSavebas, mis danergvasa da studentebis gacvlas partnior dawesebu-
lebebSi. proeqtis farglebSi gaimarTa erTkviriani treningebi safrangeTSi (q. sevri) da
italiaSi (q. palermo). treningebs eswrebodnen proeqtis wevrebi: asoc. prof. lela Tur-
maniZe (proeqtis koordinatori), profesorebi: lela TavdgiriZe, guli ServaSiZe, asis-
tent profesori nana mazmiSvili da maswavlebeli nino miqelaZe. evropeli, qarTveli da
somexi partniorebi programiT gaTvaliswinebuli saerTo swavlis Sedegebze SeTanxmdnen.
amJamad bsu-s jgufi samagistro programis zogierTi modulis pilotirebaze muSa-
obs, xolo proeqtis `INURE“ gundi evropuli gamocdilebis gaziarebiT universitetis
marTvis integrirebuli sistemis Seqmnaze. proeqtis wevrebma asocirebulma profesor-
ma, guladi fartenaZem da asistent profesorma, grigol kaxianma germaniaSi Catarebuli
orkviriani treningebis Sedegebi da uaxloesi gegma warmoadgines.
turizmis fakultetis 12 studenti
staJirebas miunxenSi gaivlisbaTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetma da bsu-s
turizmis fakultetma Sverinis
baltikis kolejTan memorandumi
gaaforma. xelSekrulebis farg-
lebSi turizmis fakultetis 12
studenti sastumroebis da sares-
torno menejmentis samTvian praq-
tikul kurss miunxenSi gaivlis.
axalgazrdebi uco enis codnis, akadamiuri moswrebisa da samuSao gamocdilebis safuZ-
velze SeirCnen. xelSekruleba miznad isaxavs erToblivi saganmanaTleblo programebisa
da samecniero proeqtebis ganxorcielebas, profesor-maswavleblebisa da studentebis
gacvliTi programebis amoqmedebas. dokumenti aseve iTvaliswinebs konferenciebis, sim-
poziumebisa da seminarebis Catarebas, gamocdilebis gaziarebasa da partniori universi-
tetis bazaze studentebis praqtikis gavlas. turizmis fakultetis 12 studenti germa-
niaSi 15 agvistos gaemgzavreba.
Sexvedra proeqt „MEMORYROW”-is
warmomadgenlebTanuniversitetis reqtoris moadgile irakli baramiZe da administraciis xelmZRvaneli edi-
Ser CavleiSvili evrokavSiris proeqt „MEMORYROW~-is koordinators, gracis universite-
tis profesor karl kasers, proeqtis qarTvel, avstriel, bulgarel, berZen, rus da makedo-
nel warmomadgenlebs Sexvdnen. saerTaSoriso proeqtis monawileebma bolo ori wlis ganmav-
lobaSi warmoebuli kvleva-Ziebis Sedegebi Seafases da samomavlo orwliani gegma ganixiles.
aseve isaubres proeqtSi CarTul umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebTan TanamSromlo-
bis memorandumis gaformebis aucileblobaze. Sexvedraze baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetsa da CrdiloeT kav-
kasiis universitets Soris dadebuli
xelSekruleba warmoadgines profeso-
rebma: tatiana nevskaiam, alia kondra-
Sevam da tatiana korCaginam. memoran-
dumi gaformebulia agreTve blagoev-
gradis samxreT-dasavleTis neofit
rilskis universitetTan.
bsu-s 5 studenti praqtikas
germaniaSi gaivlisbaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis turizmis fakultetis 5 studenti
agvistoSi germaniaSi gaemgzavreba. proeqtis
monawileebi germanuli enis codnisa da akade-
miuri moswrebis safuZvelze SeirCnen. axalgaz-
rdebi 3 Tvis ganmavlobaSi germaniis sxvadasxva
sarestorno qselSi turizmisa da menejmentis mimarTulebiT saswavlo praqtikas gaivli-
an. studentebs germanuli sarestorno qselis “hainritcis” direqtorma rainer faSte-
terma kompaniis muSaobis meTodebi da miRwevebi gaacno. proeqti “makdonaldsis” sares-
torno qselis kompania “hainritcis” organizebiT xorcieldeba.
3iivvnniissii
axali saswavlo wlis da-
sawyisi da mosalodneli siax-
leebi, konkretuli saremonto
samuSaoebi, moswavleTa uz-
runvelyofa wignebiT, peda-
gogTa sertificireba, baTumis
saxelmwifo universitetSi
akademiuri personalis kon-
kursis Sefaseba _ es is sa-
kiTxebia, razedac gazeT `baTu-
mis universitets~ aWaris ga-
naTlebis, kulturisa da spor-
tis ministri batoni giorgi
TavamaiSvili esaubreba:
_ batono giorgi, rogor mi-
ulocavT axali, 2013 2014 saswav-
lo wlis dawyebas universite-
tis profesuras, student-axal-
gazrdobas da sajaro skolebs?
_ vulocav axali 2013-2014
saswavlo wlis dawyebas moswavle-
ebs, studentebs da maT mSoblebs,
profesor-maswavleblebs, saswav-
lo dawesebulebis xelmZRvane-
lebs. vusurveb warmatebas rTul,
magram keTilSobilur saqmeSi. ki-
dev erTxel msurs Sevaxseno yve-
las, gansakuTrebiT axalgazr-
debs, rom kargi ganaTleba Cveni
qveynis winsvlis sawindaria.
_ ramdenad momzadebuli
xvdeba Cveni regioni saswavlo
wels? ras gvetyodiT konkretu-
li saremonto samuSaoebis Sesa-
xeb...
2013 saswavlo wlisaTvis
sruldeba qobuleTis N1 sajaro
skolis mSenebloba, romelic 2012
wels daiwyo. qobuleTis 1 sajaro
skolis mSeneblobis proeqti orw-
liania. aWaris biujetiT skolis
mSeneblobisaTvis gaTvaliswine-
bulia 2 486 299 lari.
skolis Senoba Tanamedrove
arqiteqturuli stilis iqneba,
moewyoba saklaso oTaxebi, bibli-
oTeka, sportuli darbazi da 2 sa-
CogburTo korti. Senoba aRWurvi-
li iqneba usadeno internetiTa da
saxanZro signalizaciiT.
2013 wlis dasrulebamde gan-
xorcieldeba miwisZvriT daziane-
buli baTumis N16 sajaro skolis
gamagrebisa da keTilmowyobis sa-
muSaoebi, baTumis N29 sajaro sko-
lis iatakebis gamagrebisa da ke-
Tilmowyobis samuSaoebi, aWyvis
sajaro skolis sareabilitacio
samuSaoebi.
aseve, 2013 wels moxdeba xu-
los municipalitetis sofel aga-
ris skolis proeqtis saboloo Se-
Tanxmeba, xolo mSenebloba da-
iwyeba 2014 wels.
2013-2014 saswavlo wlisaTvis
mTeli saqarTvelos masStabiT
2084 sajaro
_ cnobilia,rom axali sas-
wavlo wlidan skolis moswavle-
ebi wignebiTac iqnebian uzrun-
velyofili...
_ skolis 650 000 moswavle
saskolo saxelmZRvaneloebs mii-
Rebs ufasod. saqarTvelos mTav-
robis mier sajaro skolis moswav-
leebisaTvis saskolo saxelmZRva-
neloebis ufasod gadacemis pre-
cedenti aqamde ar yofila. wels
pirvelad, yvela sajaro skolis
moswavlisaTvis saxelmZRvanelo-
ebs saxelmwifo SeiZens.
2013 wlis martidan axali pro-
eqtis ?kolebis xelmisawvdomoba
farglebSi, saqarTvelos masSta-
biT damatebiT 140 sajaro skolas
saskolo avtobusi moemsaxureba.
_ ganaTlebis sistemaSi sa-
momavlod gansaxorcielebeli
mniSvnelovani cvlilebebis Se-
saxeb?
2013 wels aWaris a.r. ganaTle-
bis, kulturisa da sportis sami-
nistro axorcielebs programas
sajaro skolebis biblioTekebis
ganviTareba. programis mizania ga-
naTlebis sistemaSi mimdinare re-
formebis xelSewyoba da sajaro
skolebis wignadi fondiT uzrun-
velyofa. aWaris sajaro skolebis
biblioTekebi wlebia ar ganaxle-
bula mxatvruli literaturiT.
xSir SemTxvevaSi skolaSi wignadi
fondis ararseboba xels uSlis
moswavleTa SemoqmedebiTi unaris
ganviTarebasa da kiTxvis popula-
rizacias. proframis farglebSi
sajaro skolebis biblioTekebi
Seivseba qarTveli da msoflio
klasikosebis, sabavSvo, saymawvi-
lo, SemecnebiTi xasiaTis wigne-
biT, leqsikonebiTa da sxva saxis
literaturiT. qveprogramis far-
glebSi Tavdapirvel etapze aq-
centi gakeTdeba qobuleTis, xu-
los, qedis, Suaxevis municipali-
tetebis sajaro skolebis biblio-
Tekebze, radganac moswavleebs
municipalitetebSi naklebad mi-
uwvdebaT xeli sabiblioTeko
fondze. aranakleb 20 reabiliti-
rebuli da axalaSenebuli skolis
biblioTeka aRiWurveba klasgare-
Se literaturiT. Sedegad 4350
moswavlisaTvis xelmisawvdomi
iqneba mxatvruli, SemecnebiTi da
sxva saxis literatura.
aWaris avtonomiuri respub-
likis ganaTlebis, kulturisa da
sportis miznobrivi programis
farglebSi aWaraSi 2012 da 2013
wels reabilitirebuli da aSene-
buli skolebi aRiWurveba uaxlesi
da Tanamedrove individualuri
merxebiTa da skamiT moswavleTa
asakobrivi da fizikuri Tavisebu-
rebebis gaTvaliswinebiT; sasko-
lo dafebiT, saskolo karadebiTa
da maswavleblis kuTxiT; Tanamed-
rove da maswavleblebis saWiroe-
baze morgebuli samaswavleblo
oTaxis inventariT. skolebSi mo-
ewyoba biblioTekebi da kompiute-
ruli laboratoriebi.
_ pedagogTa sertificireba
dReisaTvis ganaTlebis sistema-
Si erT-erTi aqtualuri sa-
kiTxia. rogoria erTgvari sta-
tistika 2013 wlis pedagogTa sa-
sertifikacio gamocdebis mona-
cemebisa Cvens regionSi?
_ 2013 wels sasertifikacio
gamocdebi warmatebiT gaiara da-
axloebiT 206 maswavlebelma. samw-
uxarod, es cifri dabalia maswav-
lebelTa raodenobasTn Sedare-
biT. magram, unda vaRiaroT, rom
saxelmwifom ufro meti pasuxi-
smgebloba unda aiRos am prob-
lemis mogvarebis TvalsazrisiT
da yvelaferi gaakeTos imisaTvis,
rom pedagogebs maqsimalurad Se-
uwyos xeli kvalifikaciis amaR-
lebSi. aqve unda ganvacxadoT, rom
sertificirebis procedura Cveni
azriTac srulad ver moicavs ar-
sebuli problemis gadaWris
gzebs. samuSaoa sxva kuTxiTac,
kerZod Tu ramdenad kargad iy-
enebs pedagogi am codnas praqti-
kaSi, risi Sefasebac samwuxarod,
jerjerobiT ar xdeba. 2013 wlis
20 agvistos aWaris a.r. ganaTle-
bis, kulturisa da sportis sami-
nistros, maswavlebelTa profesi-
uli ganviTarebis erovnuli cent-
risa da aWaris ganaTlebis fonds
Soris memorandumi gaformda,
romlis Tanaxmad `baTumis maswav-
leblis saxlis funqcionirebis
finansuri, organizaciuli da ma-
terialur-teqnikuri bazis sa-
kiTxebis mogvarebas uzrunvel-
yofs saministro da fondi, xolo
Sinaarsobrivs maswavlebelTa
profesiuli ganviTarebis erov-
nuli centri.
baTumis maswavlebelTa saxli
Camoyalibdeba a(a)ip aWaris ganaT-
lebis fondis bazaze, romelic
2011 wlidan funqcionirebs da ga-
aCnia Sesabamisi infrastruqtura
aRniSnuli servisis uzrunvelsa-
yofad. baTumis maswavleblis sax-
lis arseboba daexmareba regionis
maswavleblebs aimaRlon kvalifi-
kacia da gaiaron profesiuli
treningebi.
_ mimdinare saswavlo wels
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti axali
akademiuri personali xvdeba.
rogor SeafasebT am yvelafers
Tqven, rogorc universitetis
TanamSromeli da rogorc aWaris
avtonomiuri respublikis ga-
naTlebis, kulturisa da spor-
tis ministri?
_ umaRlesi saswavleblebis
akademiuri personalis arCevnebi
yovelTvis garkveuli vnebaTa-
RelviT xasiaTdeba. ramdenad swo-
ri da gaazrebuli iyo komisiebis
arCevani, amas momavali sauniver-
siteto cxovreba gviCvenebs. uax-
loes momavalSi umaRlesi saswav-
leblebi axali gamowvevebis winaSe
dadgeba. gamovTqvam imeds, rom
SoTa rusTavelis universiteti,
Tavisi inteleqtualuri pot-
encialiT, kvlavac Rirseul ad-
gils daimkvidrebs qarTul sagan-
manaTleblo sivrceSi.
_ rogor SeafasebT 2013 wlis
erTian erovnul da saerTo sama-
gistro gamocdebs?
_ Sedegebi damakmayofilebe-
lia, Tumca ver vityvi rom wina
wlebTan SedarebiT ukeTesia. ga-
mocdebis erovnuli centris di-
reqtori maia miminoSvili acxa-
debs, rom „erTiani erovnuli ga-
mocdebi 2013“–is statistikuri
analizis Sedegebi SarSandelTan
SedarebiT mniSvnelovnad daba-
lia. wels pirvelad, saqarTvelos
ganaTlebisa da mecnierebis sami-
nistros gadawyvetilebiT, 2013
wlis erTian erovnul gamocdebze
registraciis dasrulebidan ram-
denime Tvis ganmavlobaSi da pir-
veladi Sedegebis Setyobinebis
Semdegac, abiturientebs SeeZloT
arCeuli universitetebisa da sa-
ganmanaTleblo programebis Secv-
la, Tanmimdevrobis xelaxla gan-
sazRvra. ar iyo SezRuduli arCe-
uli programebis raodenoba (2012
wels maT 20 programis arCeva SeeZ-
loT), abiturientebs SeeZloT
yvela sasurveli programis miTi-
Teba, romelzec maT mier arCeuli
gamocdebi bardeboda. am cvlile-
bis mizani iyo meoradi Caricxvis
saWiroebis moxsna, vinaidan axali
sistema abiturients gacilebiT
realuri arCevanis gakeTebis Se-
saZleblobas aZlevda. miuxedavad
amisa, bariergadalaxuli 693 abi-
turienti umaRlesi saswavleblis
miRma darCa. saqarTvelos ganaT-
lebisa da mecnierebis saminist-
rom gaiTvaliswina is garemoeba,
rom wels pirvelad dainerga re-
gistraciis axali modeli, aseve,
abiturientTa interesebis gaTva-
liswinebiT dauSvas gamonaklisi
da 700-mde abiturients kidev er-
Ti Sansi misca gaxdes studenti da
mieces SesaZlebloba miiRos
umaRlesi ganaTleba.
ganaTleba Cveni qveynis
winsvlis sawindaria
aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa da sporti sami-
nistro 2012 wlidan axorcilebs studentTa daxmare-
bis miznobriv programas, romlis mizania umaRlesi ga-
naTlebis xelmisawvdomobis gazrda, romelic iTva-
liswinebs im studentebis dafinansebas, romlebic bo-
lo eqvsi wlis ganmavlobaSi swavlobdnen da sruli zo-
gadi ganaTlebis damadasturebeli dokumenti miiRes
aWaris avtonomiur respublikaSi da erTiani erovnu-
li gamocdebis Sedegad 2010, 2011, 2012 an 2013 wels Ca-
iricxnen saqarTvelos umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis akreditebul umaRles saganmanaTleblo
programis pirvel safexurze da ver moipoves saxelm-
wifo grantis sruli odenoba, an moipoves saxelmwifo
grantis nawilobrivi odenoba da akmayofilebs am
programiT dadgenil erT-erT kategorias: 1) studen-
ti, romelic bolo eqvsi wlis ganmavlobaSi swavlobda
da sruli zogadi ganaTlebis damadasturebeli doku-
menti miiRo aWaris avtonomiuri respublikis maRalm-
Tian municipalitetSi (qeda, Suaxevi, xulo); 2) studen-
ti, romelic aris oboli dediT, mamiT, an udedmamo; 3)
studenti, romelic aris mravalSviliani ojaxis wevri
(oTxi da meti Svili); 4) studenti, romlis ojaxi re-
gistrirebulia socialurad daucveli ojaxebis mona-
cemTa bazaSi da misi ojaxis sareitingo qula tolia,
an naklebia 100 000-ze.
2012 wels programis farglebSi dafinansda 272
studenti. aqedan maRalmTianis kategoriaSi - 78, de-
diT mamiT an dedmamiT obolis kategoriaSi -30, mra-
valSvilianis kategoriaSi -30 da socialurad daucve-
lis kategoriaSi -134.
2013 wels `studentTa daxmarebis qveprogramis
farglebSi damatebiT 2010, 2011, 2012 da 2013 wlebSi Ca-
ricxuli aranakleb 180 studenti moipovebs 2013-2014
saswavlo wlis pirveli semestris dafinansebas. maT
Soris: 90 studenti 2010, 2011, 2012 wlebSi Caricxuli
aqedan maRalmTianis kategoriaSi -30, dediT mamiT an
dedmamiT obolis kategoriaSi -10, mravalSvilianis ka-
tegoriaSi - 10 da socialurad daucvelis kategoriaSi
- 40.
aseve, 2013 wels Caricxuli 90 studenti moipovebs
dafinansebas. aqedan maRalmTianis kategoriaSi - 30,
dediT mamiT an dedmamiT obolis kategoriaSi - 10, mra-
valSvilianis kategoriaSi - 10 da socialurad daucve-
lis kategoriaSi - 40.
2013 wels studenTa daxmarebis programis biujeti
Seadgens 665000 lars.
ucxoeTSi staJirebis
miznobrivi programa
evroodiseaaWara, rogorc evropis regionTa asambleis wevri, 2002 wli-
dan gawevrianda axalgazrdobis profesiuli staJirebis prog-
ramaSi - evroodisea, romelic amave organizaciis egidiT daar-
sda 1985 wels. programis wevria evropis 14 qveynis 37 regioni.
programis mizania, xeli Seuwyos axalgazrdebis profesiu-
li kvalifikaciis amaRlebas, profesiul gadamzadebas da/ an
dasaqmebas, programis monawile regionebis kerZo Tu sajaro
seqtorSi samuSao praqtikis meSveobiT.
programaSi monawileobis ufleba aqvs 18-dan 32 wlamde asa-
kis pirs, romelic pasuxobs programis kriteriumebs. 2013 wlis
ucxoeTSi staJirebis miznobrivi programis biujeti ganisazR-
vra 35 400 lariT, programa iTvaliswinebs 15 axalgazrdis sta-
Jirebas ucxoeTSi da 2 ucxoeli staJioris miRebas aWaris regi-
onSi. TiToeul staJiorze erTjeradi daxmarebis mizniT gaTva-
liswinebulia 950 lari.
2013 wlis programis farglebSi, dReis monacemebiT part-
niori regionebis mier SerCeulia 8 (6 safrangeTi, 2 espaneTi)
staJiori, romelTagan 6 imyofeba staJirebaze, xolo 2 elode-
ba savizo sakiTxis mogvarebas.
`studentTa daxmarebis programa~
4 iivvnniissii
saqarTvelos umaRles saganma-
naTleblo sivrceSi ganxorciele-
buli reformebis safuZvelze 2011
wlidan daiwyo umaRlesi saganma-
naTleblo dawesebulebebis avto-
rizaciisa da akreditacis procesi
umaRlesma saswavleblebma statu-
sis SenarCunebisa da saganmanaTleb-
lo programebis dasafinanseblad
saxelmwifo saswavlo grantebi mo-
sapoveblad unda SeZlon kanonmdeb-
lobiT dadgenili standartebis
dakmayofileba.
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetma warmatebiT gaiara
avtorizacia da akreditacia da abi-
turientebs ganaTlebis xarisxis
ganviTarebis erovnul centris mi-
er aRiarebul, dadebiTad Sefase-
bul saganmanaTleblo programebs
sTavazobs.
saganmanaTleblo dawesebule-
bebis avtorizaciis sabWos 2011
wlis 04 agvistos 117 gadawyvetile-
biT ssip–SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitets 2012–2013 sas-
wavlo wlidan 5 wlis vadiT mieniWa
umaRlesi saganmanaTleblo dawese-
bulebis statusi da profesiuli
saganmanaTleblo programebis gan-
xorcielebis uflebamosileba.
2011-2013 wlebSi saganmanaTleb-
lo programebis akreditaciis sab-
Wos gadawyvetilebebis sauZvelze,
akreditacia mieniWa SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis Sem-
deg saganmanaTleblo programebs.
sabakalavro: agronomia, ag-
roekologia, satyeo saqme, agroin-
Jineria, sasursaTo teqnologia, sa-
erTaSoriso urTierTobebi, finan-
sebi, sabuRaltro da sagdasasaxado
saqme, marketingi, menejmenti, tu-
rizmi, samarTalmcodneoba, fsiqo-
logia, evropismcodneoba, mSeneb-
loba, transporti, telekomunika-
cia, samTo da geoinJineria, dawyebi-
Ti ganaTleba, kompiutingi, maTema-
tika, fizika astronomiiT, qimia, bi-
ologia, zRvis biologia, geogra-
fia, ekologia, qarTuli filolo-
gia, germanuli filologia, Turqu-
li filologia, inglisuri filo-
logia, rusuli filologia, fran-
guli filologia, istoria, Turqe-
Tismcodneoba, filosofia, farma-
cia, finansuri maTematika, kompiu-
teruli maTematika, gamoyenebiTi
fizika, arqiteqtura, ekonimika,
Targmanmcodneoba. erTsafexuria-
ni programebi?edicina, stomato-
logia.
sasamagistro: agraruli
teqnologiebi, biznesis administ-
rireba, ekonomika, finansebi da sa-
banko saqme, samarTali, fsiqolo-
gia, samoqalaqo da samrewvelo mSe-
nebloba, telekomunikacia, navTo-
bisa da gazis mopovebis, transpor-
tirebisa da Senaxvis teqnika da teq-
nologiebi, maTematika, lingvisti-
ka, literaturis Teoria da qarTu-
li literaturaTmcodneoba, fizi-
kuri geografia, niadaguri resur-
sebi da garemos mdgradi ganviTare-
ba, sabazo da saSualo skolis sagnis
an saganobrivi jgufis maswavlebe-
li, ganaTlebis administrireba, qi-
mia, biologia, evropeistika (speci-
alizacia-inglisuri filologia,
germanuli filologia, franguli
filologia), istoria (specializa-
cia-saqarTvelos istoria, Turqe-
Tis istoria), SavizRvispireTisa da
kavkasiis arqeologia, biznes in-
formatika, radiofizika, eTnolo-
gia.
sadoqtoro: agroekologia,
mcenareTa dacva, biznesis adminis-
trireba,finansebi, fulis mimoqce-
va da krediti, samoqalaqo da sam-
rewvelo mSenebloba, fizika, geo-
metria?opologia, biologia, lite-
raturaTmcodneoba, lingvistika,
arqeologia, istoria, xelovnebis
istoria da Teoria, ganaTleba, eko-
nomika, sasursaTo teqnologia, bi-
oorganuli qimia, satyeo saqme, ag-
roinJineria, agroteqnologia, kom-
piuteruli teqnologiebi, Tanamed-
rove algebra (naxevarjgufebi).
uSualod am procesebsa da
sxva aqtualur sakiTxebze univer-
sitetis xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris ufrosi mmeerraabb xxaallvvaa-
SSii gvesaubreba.
_ batono merab, pirvel rigSi
universitets vulocavT esoden
mniSvnelovan warmatebas da
gTxovT, mkiTxvels detalurad
auxsnaT avtorizaciisa da akredi-
taciis procesi.
_ did madloba, es universit-
retis saerTo warmatebaa. 20112013
wlebi SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetisaTvis metad nayo-
fieri da mniSvnelovani iyo. moipo-
va avtorizacia da amiT SeinarCuna
universitetis statusi, xolo 2013
wlis Tebervlis monacemebiT prog-
ramuli akreditacia gaiara umaR-
les saswavlebelSi moqmedma profe-
siulma, sabakalavro da samagistro
da sadoqtoro programebma
avtorizaciis SemoRebamde
umaRles saswavleblebSi institu-
ciuri akreditacia mimdinareobda,
romelic iTvaliswinebda rogorc
saganmanaTleblo progamebis, ise
materialur-eqnikuri bazis, adamia-
nuri resursisa da materialur re-
sursis akreditacias. Semdeg es kri-
teriumebi gaimijna da avtorizaci-
isa da programuli akreditaciis
moTxovnebSi gadanawilda.
avtorizacia aris umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebulebebis
statusis mopovebis procedura,
romlis mizania saxelmwifos mier
aRiarebuli ganaTlebis damadastu-
rebeli dokumentebis gasacemad Se-
sabamisi saqmianobis ganxorciele-
bisaTvis aucilebeli standartebis
dakmayofilebis uzrunvelyofa.
umaRlesi saswavleblis saganmanaT-
leblo programis Sesabamisoba ga-
nisazRvreba dadgenil standarteb-
Tan, mimarTebaSi, romlis mizania
ganaTlebis xarisxis asamaRleblad
sistematuri TviTSefasebis damk-
vidreba da xarisxis uzrunvelyo-
fis meqanizmebis ganviTarebis xel-
Sewyoba. akreditacia aucilebelia
im SemTxvevaSi, Tu saganmanaTleblo
dawesebulebas surs saxelmwifo
saswavlo da saxelmwifo saswavlo
samagistro grantis miReba, sadoq-
toro, regulirebadi, aseve maswav-
leblisa da qarTul enaSi momzade-
bis saganmanaTleblo programebis
ganxorcieleba. regulirebadi pr-
ogramebia: iuridiuli, samedicino
(maT Soris saveterinaro medicinis)
da pedagogiuri.
Tu universiteti avtorizacias
ver gaivlis, mas uwydeba statusi.
sakmaod didi safrTxis Semcveli da
sapasuxismgeblo procesia. samwuxa-
rod, araerTma umaRlesma saswavle-
belma ver moipova avtorizacia da
studentebi iZulebuli gaxdnen mo-
bilobis wesiT gadasuliyvnen sxva
umaRles saganmanaTleblo dawese-
bulebebSi.
amdenad Tu avtorizacia aris
aucilebeli piroba statusis Se-
narCunebisaTvis, programuli akre-
ditacia aris erTgvari prestiJi da
universitetis Rirseba. amiT das-
turdeba da ganisazRvreba saganma-
naTleblo programebis standar-
tebTan Sesabamisoba. ramdenadac
aqvs akreditirebuli programebi,
imdenad ufro maRalia universite-
tis prestiJi, masze moTxovna. es ki
imas niSnavs, rom akmayofilebs im
saerTaSoriso standartebs, ro-
melTac saxelmwifo gTavazobs re-
komendaciebis saxiT. es mniSvnelo-
vani miRwevaa CvenTvis, rogorc bo-
loniis procesis monawile univer-
sitetisaTvis.
_ batono merab, konkretulad
ra moTxovnebi unda daekmayofi-
lebina universitets avtorizaci-
isa da akreditaciis gasavlelad?
avtorizacia iTxovs Semdegi
standartebis dakmakofilebas: ada-
mianuri resursi, materialur-teq-
nikuri baza da saganmanaTleblo
programebi. programebTan mimarTe-
biT standarti dakmayofilebulia
Tu igi aRwerilia zogadi kvalifi-
kaciis CarCos moTxovnaTa mixedviT.
orientirebuli unda iyos Sedegze
da xorcieldebodes saTanado kva-
lifikaciebis moTxovnebis mixed-
viT. saganmanaTleblo programis
ganxorcielebisaTvis aucilebelia
universitets hqondes materia-
lur-teqnikuri baza. mxedveleboSi
maqvs laboratoriebi, kvleviTi da-
wesebulebebi, auditoriebi, bazebi,
sveli wertilebi da a.S. mesame,
mTavri standarti es aris adamianu-
ri resursi programas hyavs Tu ara
Sesabamisi akademiuri resursi, ro-
melic SeZlebs am programis kvali-
fikaciur doneze ganxorcielebas.
avtorzaciis gasavlelad uni-
versitetma pirvel etapze uzrun-
velyo TviTSefaseba. saganmanaT-
leblo dawesebuleba am dros gan-
sazRvravs saganmanaTleblo sivr-
ceSi sakuTar misias, afasebs sagan-
manaTleblo programebs, materia-
lur da adamianur resursebs. TviT-
Sefasebis Semdeg avtorizaciis eqs-
pertebi amowmeben dawesebulebis
pirobebis Sesabamisobas avtoriza-
ciis standartebTan (saganmanaT-
leblo programebi, materialuri
resursi, adamianuri resursi).
_ SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitets ramdeni studen-
tis miReba SeuZlia?
_ avtorizaciis sabWos gadawy-
vetilebiT universitets 2012-2013
saswavlo wlidan 5 wlis vadiT mie-
niWa umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis statusi da profesiu-
li saganmanaTleblo programebis
ganxorcielebis ufleba, xolo
studentTa adgilebis raodenoba
Tavdapirvelad ganisazRvra 4940-
iT, xolo avtorizaciis sabWos 2013
12 (26.03) gadawyvetilebiT 6000-iT
(studentTa maqsimaluri raodeno-
bidan profesiul programis stu-
dentTa raodenoba aris 200).
rac Seexeba akreditaciis mo-
Txovnebs, es ukanaskneli iTvalis-
winebda Semdegi xuTi standartis
dakmayofilebas, esenia: saganmanaT-
leblo programebis mizani, swavlis
Sedegebi da maTTan programis Sesa-
bamisoba; swavlebis meTodologia
da organizeba, Sefasebis adekvatu-
roba; moswavleebis/studentebis
miRwevebi, maTTan individualuri
muSaoba; swavlebis resursebiT uz-
runvelyofa; swavlebis xarisxis
ganviTarebis SesaZleblobebi.
_ ramdeni xani emzadeboda
universiteti akreditaciisaT-
vis?
_ am mimarTebiT aqtiuri mza-
deba gasuli saswavlo wlis Teberv-
lidan daviwyeT da masSi CarTuli
iyo universitetis yvela struqtu-
ra. mimdinare samuSaoebs koordini-
rebas uwevda xarisxis uzrunvelyo-
fis samsaxuri da yoveli dRis bo-
los Sedegebi, arsebuli probleme-
bi ganixileboda universitetis
reqtorTan erTad.
programebis SemuSaveba da-
viwyeT bazris SeswavliTa da dam-
saqmeblebTan SexvedrebiT, aseve
gaTvaliswinebuli iyo profesor-
Ta, kursdamTavrebulTa da studen-
tTa mosazrebebi. Catarda samuSao
Sexvedrebi programis ganxorcie-
lebaSi monawile pirebTan kuriku-
lumisa da silabusebis Sedgenis in-
struqciis gacnobisa da ganxilvis
mizniT. monacemTa Segrovebisa da
aRniSnuli treningebis Catarebis
Semdeg departamentebSi daiwyo
uSualod programebis SemuSaveba,
romelic eqspertizis mizniT gadae-
ca xarisxis uzrunvelyofis samsa-
xurs. Semdeg programebi ganixila
fakultetis sabWoebma da daamtki-
ca SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis akademiurma sabWom.
paralelurad mzaddeboda saganma-
naTleblo programebis Sefasebis
angariSebi Sesabamisi dokumeturi
dadasturebebiT. programaTa gark-
veuli koreqtireba moxda avtori-
zaciis eqspertTa rekomendaciebisa
da rCevebis Sedegadac.
programuli akreditaciis eqs-
pertTa vizitebi ganxorcielda
2011 wlis noembers da 2012 wlis Te-
bervalsa da dekemberSi da igi da-
kompleqtebuli iyo kompetenturi,
profesionali pirebisagan. unda
iTqvas, rom maTgan Cven miviReT sa-
sargeblo rCevebi da rekomendacie-
bi, rac mniSvnelovnaT waadgeba
programebis Semdgom gaumjobese-
bas.
akrteditacia gaiara akredita-
ciis sabWoSi gansaxilvelad ward-
genilma TiTqmis yvela programam,
rac iSviTi SemTxvevaa. ramdenime
programam (biologia, zRvis biolo-
gia,geografia) akreditacia reko-
mendaciebis gareSe gaiara, rac
upirvelesad am programaTa xelm-
ZRvanelebisa da profesorebis dam-
saxurebaa.
_ programebi xom arsebobda
da ratom daiwyeT axlis SemuSave-
ba?
_ programebis SemuSaveba da-
viwyeT axali standartebis, akredi-
taciis kriteriumebis gaTvaliswi-
nebiT. faqtobrivad, axali rekomen-
daciebis safuZvelze. Zveli prog-
ramebi, romlebic universitetSi
moqmedebda, ar iyo misadagebuli am
rekomendaciebze. kargad aris ga-
mokveTili am programebSi mizani da
Sedegi. roca studenti iwyebs swav-
las konkretul programaze, icis
ra Sedegs miiRebs, rogor moergeba
Sromis bazars. ase, rom universite-
ti dRes abiturientebs sTavazobs
akreditebul, Sromis bazarTan
adaptirebul programebs, romle-
bic akmayofilebs saerTaSoriso
standartebs.
gonio-aafsarosis cixeSi
universitetis kursdamTavrebulTa
sazeimo gacileba gaimarTa gonio-afsarosis cixeSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis kursdam-
TavrebulTa sazeimo gacileba moewyo. axalgazrdebs umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-
lebis damTavreba reqtoris moadgileebma irakli baramiZem da naTia wiklaSvilma, admi-
nitraciis xelmZRvanelma ediSer CavleiSvilma, baTumis sakrebulos Tavmjdomarem irak-
li CavleiSvilma, aWaris a.r. umaRlesi sabWos ganaTlebis, kulturisa da sportis sakiTxTa
komisiis Tavmjdomarem giorgi masalkinma, aWaris
a.r. ganaTlebis, kulturisa da sportis ministris
moadgilem lado mgalobliSvilma, aWaris sporti-
sa da axalgazrdobis saqmeTa departamentis ufro-
sis moadgilem daviT miqelaZem da sazogadoebis
warmomadgenlebma miuloces. mantiebSi gamowyo-
bil warCinebul kursdamTavrebulebs sauniversi-
teto cxovrebaSi aqtiuri monawileobisaTvis dip-
lomebi, sigelebi da samaxsovro saCuqrebi gadas-
ces. sazeimo gacilebis ceremonia jguf `siurpri-
zis” koncertiTa da foierverkis gaSvebiT das-
rulda. universiteti 2012-2013 saswavlo wels
1000-mde studentma daamTavra.
universitetma warmatebiT gaiara
avtorizacia da akreditacia
5iivvnniissii
xxuullooss mmuunniicciippaalliitteettii
erTian erovnul gamocdebze xulos munici-
palitetidan daregistrirda 405 (oTxasxuTi)
abiturienti. maT Soris 2012-2013 saswavlo wlis
kursdamTavrebuli iyo 275(orassamocdaTxuTme-
ti), xolo gasul wleebSi skoladamTavrebuli 30
(ocdaaTi) abiturienti.
qveynis sxvadasxva umaRles saswavleblebSi
Cairicxa 160 abiturienti. maTgan 4 -ma abiturien-
tma 50%-iani granti miiRo, 2-ma ki 70 %-iani.
saerTo statistika sxvadasxva umaRles sas-
wavleblebSi Caricxulebis Sesaxeb aseTia:
a(a)ip Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelo-
bis saxelmwifo samxatvro akademia-1;
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti (q. baTumi) —68 (samocdarva) ;
a(a)ip Tbilisis saxelmwifo samedicino uni-
versiteti-2
ilias universiteti - 5(xuTi);
a(a)ip samcxe-javaxeTis saxelmwifo saswavlo
universiteti- 2;
baTumis xelovnebis saxelmwifo saswavlo
universiteti -1 ;
grigol robaqiZis saxelobis universiteti-1
;
baTumis sazRvao akademia -1(erTi);
saqarTvelos teqnikuri universiteti - 10(a-
Ti);
baTumis navigaciis universiteti - 2 (ori);
akaki wereTlis saxelobis quTaisis univer-
siteti - 1(erTi);
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-
xelmwifo universiteti -3 ;
kavkasiis saerTaSoriso universiteti -1(er-
Ti) ;
saqarTvelos daviT aRmaSeneblis saxelobis
universiteti (sdasu) -2
saqarTvelos sapatriarqos wmida tbel abu-
serisZis saxelobis universiteti (xulo)-44
saqarTvelos universiteti- 4
qarTul-amerikuli universiteti-1
Savi zRvis saerTaSoriso universiteti -1
Sps-Tbilisis Ria saswavlo universiteti -8
Sps “saqarTvelos erovnuli universiteti
seu”- 2
warmatebuli sajaro skolebia: daba xulos,
qvemo vaSlovanis,didaWaris, qedlebis, xixaZi-
ris, oqruaSvilebis, wablanis sajaro skolebi da
wminda tbel abuseriZis saxelobis kerZo skola.
minda mivuloco yofil abiturientebs stu-
dentoba da vusurvo nayofieri saswavlo wlis
dawyeba.
gilocavT da gisurvebT warmatebebs.
pativiscemiT,
eedduuaarrdd mmiiqqeellaaZZee
xulosresurscentris ufrosi
SSuuaaxxeevviiss mmuunniicciippaalliitteettii
ukan dagvrCa erTiani erovnuli gamocdebis
sazafxulo cieb-cxeleba. raionis sajaro da
kerZo skolebis kursdamTavrebulebi da sxva
msurvelebi Tadarigs gamocdebis Casabareblad
adridanve Seudgnen.
erTian erovnul gamocdebze Suaxevis sagan-
manaTleblo resurscentrSi registracia gaiara
409 abiturientma. maT Soris 2012-2013 saswavlo
wlis kursdamTavrebuli iyo 312, xolo gasul
wlebSi skoladamTavrebuli 97 abiturienti.
qveynis sxvadasxva umaRles saswavleblebSi
Cairicxa 180 Suaxeveli axalgazrda. maTgan 11-ma
abiturientma 50%-iani granti miiRo, 1-ma ki 70 %-
iani.
saerTo statistika sxvadasxva umaRles sas-
wavleblebSi Caricxulebis Sesaxeb aseTia:
Tsu — 5;
bsu — 64;
tasu - 69;
ilias universiteti - 1;
samxatvro akademia - 2;
saqarTvelos universiteti - 1;
qarTul - amerikuli universiteti - 1;
baTumis sazRvao akademia -11;
saqarTvelos teqnikuri universiteti - 9;
baTumis navigaciis universiteti - 2;
akaki wereTlis saxelobis quTaisis univer-
siteti - 4;
Tbilisis samedicino universiteti - 1;
sdasu - 1;
kavkasiis saerTaSoriso universiteti - 2;
goris saxelmwifo universiteti - 2;
warmatebuli sajaro skolebia: axaldabis,
goginauris, xiWauris, Walis, nigazeulisa da
uCambis sajaro skolebi.
aRsaniSnavia xiWauris wmida grigol xanZTe-
lis saxelobis skolis warmatebac. wels am sko-
lidan 180 kursdamTavrebulidan 104 Cairicxa
sxvadasxva umaRles saswavlebelSi.
minda mivuloco yofil abiturientebs stu-
dentoba da vusurvo nayofieri saswavlo wlis
dawyeba.
mjera da darwmunebuli var, rom saswavleb-
lebis axali Sevseba Cveni qveynis naTeli momav-
lis mWedelebi iqnebian. aseve Rrmad var darwmu-
nebuli, rom mTieli axalgazrdebi qveynis sxva-
dasxva umaRles saswavleblebis damTavrebis Sem-
deg codniT SeiaraRebulebi daubrundebian
mSobliur keras da saamur momavals aq Seqmnian.
gilocavT da gisurvebT warmatebebs!
pativiscemiT,
zzaauurr ddaavviiTTaaZZee
Suaxevis resurscentris
ufrosis Semsrulebeli
yvela studentis megobari
xxeellvvaaCCaauurriiss mmuunniicciippaalliitteettii
erTian erovnul gamocdebze xelvaCauris mu-
nicipalitetidan daregistrirda 341 abiturien-
ti (2012-2013 saswavlo wlis kursdamTavrebuli).
qveynis sxvadasxva umaRles saswavleblebel-
Si Cairicxa 215 abiturienti. maTgan 6-ma abitu-
rientma 50%-iani granti miiRo, 2-ma 70 %-iani, 4-
ma ki 100%-iani.
saerTo statistika sxvadasxva umaRles sas-
wavleblebSi Caricxulebis Sesaxeb aseTia:
a(a)ip Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelo-
bis saxelmwifo samxatvro akademia-2;
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti — 115 ;
a(a)ip Tbilisis saxelmwifo samedicino uni-
versiteti-6
ilias universiteti - 4
baTumis xelovnebis saxelmwifo saswavlo
universiteti -4,
grigol robaqiZis saxelobis universiteti-2
;
baTumis sazRvao akademia -29
saqarTvelos teqnikuri universiteti - 2
baTumis navigaciis universiteti - 4
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-
xelmwifo universiteti -7 ;
kavkasiis saerTaSoriso universiteti -3
saqarTvelos sapatriarqos wmida tbel abu-
serisZis saxelobis universiteti (xulo)-15
saqarTvelos universiteti- 5
Sps-Tbilisis Ria saswavlo universiteti -1
Sps “saqarTvelos erovnuli universiteti
seu”- 2
aRmosavleT evropis saswavlo universiteti
2
Tbilisis agraruli universiteti 1
soxumis saxelmwifo universiteti 1
Tbilisis xelovnebis universiteti 3
Tbilisis sulxan?aba orbelianis saxelobis
universiteti 2
Tbilisis saxelmwifo humanitaruli saswav-
lebeli 1
aviaciis universiteti 3
rusTavis universiteti 1
warmatebuli sajaro skolebia: salibauris
N1, salibauris N2, axalSenis N1, xelvaCauris 1,
axalsoflisa da feriis sajaro skolebi.
suliTa da guliT yvela pirvelkursels vu-
locav studentobas, warmatebebsa da bedniere-
bas vusurveb maT.
uRrmesi pativiscemiT,
nneevvrreessttaann ddiiddmmaanniiZZee
xelvaCauris resurscentris ufrosi
qqoobbuulleeTTiiss mmuunniicciippaalliitteettii
erTian erovnul gamocdebze qobuleTis mu-
nicipalitetidan daregistrirda 673 (eqvsassa-
mocdacammeti) abiturienti. maT Soris 2012-2013
saswavlo wlis kursdamTavrebuli iyo 507(xuTas-
Svidi), xolo gasul wleebSi skoladamTavrebuli
166(assamocdaeqvsi) abiturienti.
qveynis sxvadasxva umaRles saswavleblebSi
Cairicxa 405 abiturienti. maTgan 3 -ma abiturien-
tma 100%-iani granti miiRo, 3-ma ki 70 %-iani, xo-
lo 30?a 50%?ani.
saerTo statistika sxvadasxva umaRles sas-
wavleblebSi Caricxulebis Sesaxeb aseTia:
a(a)ip Tbilisis apolon quTaTelaZis saxelo-
bis saxelmwifo samxatvro akademia-2(ori);1 gran-
tosani
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti (q. baTumi) —164(assamocdaoTxi) ;4
grantosani
a(a)ip Tbilisis saxelmwifo samedicino uni-
versiteti-5(xuTi)3 grantosani
ilias universiteti - 29(ocdacxra);11 gran-
tosani
baTumis xelovnebis saxelmwifo saswavlo
universiteti -7(Svidi) ;
grigol robaqiZis saxelobis universiteti-
5(xuTi) ;
saqarTvelos teqnikuri universiteti -
21(ocdaerTi);
baTumis navigaciis universiteti - 1 (erTi);
akaki wereTlis saxelobis quTaisis univer-
siteti - 6(eqvsi);
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-
xelmwifo universiteti -20(oci) ;9 grantosani
kavkasiis saerTaSoriso universiteti -
11(TerTmeti) ;
saqarTvelos daviT aRmaSeneblis saxelobis
universiteti (sdasu) -5(xuTi)1 grantosani
saqarTvelos sapatriarqos wmida tbel abu-
serisZis saxelobis universiteti (xulo)-16 (Teq-
vsmeti)
saqarTvelos universiteti- 22 (ocdaori)1
grantiT
qarTul-amerikuli universiteti- 2 (ori)
Savi zRvis saerTaSoriso universiteti -3
(sami)
Sps-Tbilisis Ria saswavlo universiteti -9
(cxra)
Sps “saqarTvelos erovnuli universiteti
seu”- 9(cxra)
a(a)ip?aqarTvelos sapatriarqos wminda and-
ria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli uni-
versiteti–2(ori)
a(a)ip saqarTvelos sapatriarqos wminda Ta-
mar mefis saxelobis saswavlo universiteti1(er-
Ti)
a(a)ip goris saxelmwifo saswavlo universi-
teti3(sami)
aRmosavleT evropis saswavlo universite-
ti7(Svidi)
guram TavarTqilaZis saswavlo universite-
ti3(sami)
Tbilisis Tavisufali universiteti1(er-
Ti)?ranti
Tbilisis samedicino saswavlo universite-
ti?ipokrate–1(erTi)
Tbilisis saswavlo universiteti?orgasa-
li–1(erTi)
Tbilisis humanitaruli saswavlo universi-
teti2(ori)1 grantosani
kavkasiis universiteti 1 (erTi) granti
saqarTvelos agraruli universiteti 4
(oTxi) 2 grantosani
saqarTvelos saaviacio universiteti5(xuTi)
soxumis saxelmwifo universiteti2(ori)
ssip?aswavlo universiteti?aTumis saxelm-
wifo sazRvao akademia17(Cvidmeti)1 grantosani
umaRlesi saswavlebeli jorjia1(erTi)
quTaisis universiteti(q.quTaisi)1(erTi)
Sps saswavlo universiteti geomedi–1(erTi)
Sps sulxan-saba orbelianis saswavlo uni-
versiteti4(oTxi)
Sps aibi evrokavkasiuri universiteti – 1 (er-
Ti)
Sps Tbilisis saswavlo universiteti – 3 (sa-
mi)
Sps sazRvao saswavlo centri anri– 2 (ori)
Sps suxiSvilebis saswavlo universiteti 5
(xuTi)
minda mivuloco yofil abiturientebs stu-
dentoba da vusurvo nayofieri saswavlo wlis
dawyeba.
gilocavT da gisurvebT warmatebebs.
pativiscemiT,
mmaaddoonnaa ggooggiittiiZZee
qobuleTis resurscentris ufrosi
qqeeddiiss mmuunniicciippaalliitteettii
2012-2013 saswavlo wlisaTvis qedis mu-
nicipalitetis saSualo safexuris 18 saja-
ro skolaSi zogadsaganmanaTleblo swavle-
bis sruli kursi daamTavra 230 moswavlem.
maTgan 133 daregistrirda abiturientad
erTian erovnul gamocdebze umaRles sa-
ganmanaTleblo dawesebulebebSi akredite-
bul umaRles sawavlo programebze Casa-
ricxad. gamocdebisaTvis aseve daregist-
rirda gasul wlebSi skoladamTavrebuli 52
abiturienti.
erTiani erovnuli gamocdebis Sedegad
185 abiturientidan 84 Cairicxa sxvadasxva
umaRles saswavlebelSi arsebul umaRles
sawavlo programebze. maT Soris mxolod
orma moipova 50% da 70% saxelmwifo dafi-
nanseba.
CaricxulTagan, 33 gaxda baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis
studenti, 15 ssip–saswavlo universitet
baTumis saxelmwifo sazRvao akademiis, 22
saqarTvelos sapatriarqos wmida tbel abu-
serisZis saxelobis universitetis, xolo
danarCeni _ 14 saqarTvelos sxvadasxva qa-
laqSi arsebuli akreditebuli umaRlesi
saswavleblebis studenti.
rogorc statistikidan Cans, ufro meti
popularobiT axalgazrdebs Soris sargeb-
lobs baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
da saqarTvelos sapatriarqos wmida tbel
abuserisZis saxelobis universiteti. garda
amisa, resurscentrs saqmiani urTierToba
aqvs aWaraSi arsebul yvela umaRles Tu
profesiul saswavleblebTan. maTi monawi-
leobiT xSirad imarTeba gasvliTi Sexved-
rebi sajaro skolebis damamTavrebeli kla-
sebis moswavleebTan, axalgazrdobasa da ga-
naTlebis sferos muSakebTan. informaciis
xelmisawvdomobisaTvis bavSvebs urigdebaT
broSurebi, esaubrebian samomavlo gegmeb-
ze, acnoben maTi saswavleblis sinamdvileSi
arsebul siaxleebsa Tu studentisaTvis sa-
sargeblo axal programebze.
erTiani erovnuli gamocdebis Sedegebi - 2013sruliad saqarTveloSi axali, 2013-2014 saswavlo weli daiwyo. am
dRisTvis gansakuTrebiT emzadebian rogorc studentebi, profesor-
maswavleblebic, magram gansakuTrebiT pirvelkurselebi Relaven.
maT ukve gaazrebuli aqvT, rom cxovrebis axal etapze gadavidnen.
am mxriv, sainteresoa Cveni regionis sajaro skolebs gadavavloT
Tvali (xulo, Suaxevi, qeda, xelvaCauri da qobuleTi). rogoria mos-
wavleTa akademiuri moswreba skolebSi, romel umaRles saswavleb-
lebs aniWeben upiratesobas iqauri abiturientebi da a.S. maswavlebe-
li swavlebis procesSi yovelTvis Sedegzea orientirebuli. sajaro
skolis maswavleblis Sromis gvirgvini ki misi aRzrdilis jer umaR-
les saswavlebelSi Caricxva, Semdeg warmatebuli studentoba, bo-
los ki patriot profesionalad xilvaa, ra Tqma unda, xvalindeli
dRis, ukeTesi mermisisTvis...
erTiani erovnuli gamocdebis Sedegebis Sesaxeb gazeT `baTumis
universitets~ regionebis resurscentrebis xelmZRvanelebi esaub-
rebian.
6 iivvnniissii
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi saswavlo procesi 16 seqtembers ganaxlda. universitetis
oTxi fakultetis (socialur mecnierebaTa biznesisa da samarTalmcodneobis fakulteti, ganaTlebisa da mecniere-
baTa fakulteti, teqnologiuri fakulteti, turizmis fakulteti) dekanebi acxadeben, rom saswavlo procesis war-
matebiT regulirebisTvis mzad arian. inovaciaa isic, rom axali saswavlo wlidan ganaTlebisa da mecnierebaTa fa-
kultetis bazaze oTxi axali, damoukidebeli fakulteti iarsebebs.
qalbatoni marina qoriZe, batonebi: adam maxaraZe, gizo farcxalaZe da rostom beriZe gazeT baTumis univer-
sitetis furclebidan ulocaven yvela universitetels axali saswavlo wlis dawyebas, gansakuTrebul aqcents ki
pirvelkurselebze akeTeben, radgan isini Cveni regionis xvalindeli dRis naTeli magaliTi iqnebian.
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti axal
2013-2014 saswavlo wels xvdeba.
miuxedavad universitetSi da-
gegmili reorganizaciisa, minda
es dRe rogorc ganaTlebisa da
mecnierebaTa fakultetis de-
kanma mogilocoT TiTo-
eul students, pedagog-
sa Tu rigiT TanamSro-
mels, radgan axali sas-
wavlo wlis dawyeba da-
kavSirebulia siaxleeb-
Tan da axal miRwevebTan.
Tavisi arsebobis
ganmavlobaSi universi-
tetTan erTad ganaTle-
bisa da mecnierebaTa fa-
kultetma mniSvnelovan
warmatebebs miaRwia. igi
yovelTvis aqtiurad
iyo CarTuli sauniver-
siteto cxovrebaSi,
mudmivad cdilobda yu-
radRebis miRma ar dar-
Cenoda rogorc saswav-
lo procesSi mimdinare
siaxleebi, aseve is sxva-
dasxva wamowyeba, romelic xels
Seuwyobda Cveni universitetis
winsvlasa da popularizacias.
axali saswavlo wlidan oTxi
axali, damoukidebeli fakul-
teti iarsebebs. maTi warmateba
TiToeuli studentisa da Ta-
namSromlis mondomebazea damo-
kidebuli. pirvel rigSi minda
mivuloco Cvens pirvelkurse-
lebs. isini axal etaps iwyeben
TavianT cxovrebaSi, da minda
davarwmuno, rom am didi tradi-
ciebis mqone universitetis
kedlebSi maT saintereso stu-
denturi cxovreba elodebaT,
isini Seudgebian momavali, dar-
wmunebuli var, warmatebuli
cxovrebis saZirkvlis Cayras da
amaSi Cveni profesor-
maswavleblebi gverdiT
daudgebian.
minda mivuloco
profesor-maswavleb-
lebsac. maT TavianT
profesiul gzaze mniS-
vnelovani etapi gaiares
da axali motivaciiT,
axali ZalisxmeviT unda
Seudgnen saqmis aRsru-
lebas.
am dRes mivulocav
administraciasa da
universitetis rigiT
TanamSromelsac, rad-
gan maTi Zalisxmevis gareSe Se-
uZlebelia saswavlo procesis
srulyofilad warmarTva.
bolos warmatebuli saqmia-
noba minda vusurvo axlaSeqmnil
fakultetebs da erTi ram minda
davsZino, TiToeuli Cvengani-
saTvis universitetis kedlebi
mSobliuria, amitom sadac ar
unda viyoT, ra poziciazec ar
unda vsaqmianobdeT, masze
zrunva da misi warmateba TiTo-
euli Cvenganis umTavresi mizani
unda iyos da pirvelkurseleb-
sac is uangaro siyvaruli unda
CavunergoT, rasac, darwmunebu-
li var, TiToeuli Cvengani ga-
nicdis.
marina qoriZe,
ganaTlebisa da
mecnierebaTa
fakultetis dekani,
asocirebuli profesori
Cveni fakultetis saxeliT
universitetis yvela students,
maT mSoblebsa da leqtor-mas-
wavlebels msurs mivuloco sas-
wavlo wlis dawyeba. gansakuT-
rebuli warmatebebi minda vu-
survo pirvelkurselebs. isini,
rogorc wesi, didi interesiTa
da molodiniT Sehyureben im
codnis taZars, romelmac didi
roli unda iTamaSos maT pirov-
nebad Camoyalibebasa da ganaT-
lebaSi. swavlasa da swavlebis
procesSi Tavdauzogav da mizan-
dasaxul Sromas moaqvs Tavisi
nayofi, romelsac ganaTlebuli
Taoba hqvia. swored aseT Taobas
SeuZlia mZlavri impulsiT
swrafad ganaviTaros qveynis
ekonomika da Seqmnas keTildRe-
oba.
axali saswavlo wlis gegmeb-
ze sanam visaubrebT, sasurve-
lia, mokled SevafasoT gasuli
weli, romelSic araerTi sasia-
movno movlena moxda, romelTa-
gan ramdenime maTgani sagangebo
aRniSvnas imsaxurebs. Cveni fa-
kultetis iniciativiT avstriis
gracis universitetTan erTad
Catarda sazafxulo skola Te-
maze `evrokavSiris samarTali
samxreT kavkasiis qveynebisaT-
vis. skola Catarda inglisur
enaze da masSi aqtiurad monawi-
leobdnen profesorebi da stu-
dentebi cxra qveynidan. `samar-
Talmcodneobis studentma _
luka zaqariaZem sazogadoebi-
saTvis metad popularul kon-
kursSi `saqarTvelos varskvla-
vi moipova pirveli adgili. mar-
ketingis specialobis student-
ma aCiko diasamiZem moipova 2012
wlis saqarTvelos karatistis
saukeTeso tituli. sabuRalt-
ro da sagadasaxado saqmis spe-
cialobis studentma Tornike
wulukiZem monawileoba miiRo q.
soWSi gamarTul man-san-kanis
saerTaSoriso festivalSi. sa-
qarTvelos gundi gavida meore
turSi da moxvda ukrainis umaR-
les ligaSi, ris safuZvelzec
gundi miwveuli iyo iurmalas
saerTaSoriso musikalur fes-
tivalze. samarTalmcodneobis
studentebma iuristis dResTan
dakavSirebiT moawyves koncer-
ti `mRerian da xumroben momava-
li iuristebi. fakultetma sxva-
dasxva specialobaSi kvalifika-
cia mianiWa da gza dauloca
168688-mde bakalavrs, magist-
rantsa da doqtorants. mTelma
fakultetma sakmaod aqtiuri
monawileoba miiRo meoTxe kur-
selTa gacilebis sazeimo Ro-
nisZiebaSi. erTi sityviT, gasul
wels ganaTlebis, kulturul-
SemecnebiTi da sportuli Tval-
sazrisiT araerTi sasiamovno da
saintereso movlena Tu Ronis-
Zieba gaimarTa.
vfiqrobT, aranakleb sainte-
reso da warmatebuli weli unda
iyos momavali saswavlo welic,
romlisTvisac ukve arsebobs
garkveuli indikatorebi:
erovnuli gamocdebis Sede-
gebis mixedviT Cvens fakultet-
ze moqmedi yvela sabakalavro
programa 100 procentiT dakom-
pleqtda. amasTan, zogierTi
maTgani saqarTvelos masStabiT
sakmaod maRali konkurenciis
pirobebSi Seivso. ase magali-
Tad, samarTalmcodneobis saba-
kalavro programaze pirveli
adgilis ganacxadis mixedviT
wels erT adgilze 8,58 studen-
ti modioda; fsiqologiis saba-
kalavro programaze 5; saerTa-
Soriso urTierTobebze 5,9; eko-
nomikaze 3,3; finansebze 2,8. ase-
Ti tendencia, vfiqrobT, Senar-
Cundeba momavalSic. sagulisx-
moa isic, rom wels gasul wel-
Tan SedarebiT ufro meti stu-
denti Cairicxa 100 procentiani
grantiT, rac metyvelebs imaze,
rom raodenobrivma konkuren-
ciam ganapiroba studentebis xa-
risxobrivi matebac.
Cveni fakultetisaTvis dam-
degi saswavlo wlis mniSvnelo-
van indikatorad unda CaiTva-
los isic, rom saxelmwifom Sec-
vala studentTa grantiT dafi-
nansebis pirobebi. kerZod, ga-
sul wels Cvens fakultetze
moqmed programaTa ZiriTad na-
wilze: samarTalmcodneobaze,
finansebze, menejmentze, sabu-
Raltro da sagadasaxado saqme-
ze, marketingze, saerTaSoriso
urTierTobebze mxolod 100
procentiani granti moqmedeb-
da, amJamad moqmedebs 50-
da 70-procentiani grante-
bic, rac namdvilad waad-
geba Cveni fakultetis gan-
viTarebas.
mimdinare zafxulSi Ca-
tarda konkursi akademiur
pirTa asarCevad. minda vi-
sargeblo SemTxveviT da
miuloco konkursSi gamar-
jvebul yvela kandidats
es warmateba. arCevnebis
safuZvelze araerTma
axalgazrda kadrma daikava
akademiuri Tanamdeboba,
rac, vfiqrobT, kargi im-
pulsi iqneba fakultetis
ukeTesi momavlisaTvis.
amasTan, am arCevnebze akademiur
Tanamdebobaze asarCevad auci-
lebeli moTxovna iyo saxelmZR-
vanelos, saleqcio kursis an
saswavlo rideris eleqtronu-
li versiis Seqmna, rac warmoad-
gines konkursantebma. vfiq-
robT, studentebs aRar unda
SeeqmnaT saswavlo literatu-
raze xelmisawvdomobis prob-
lema.
gasul saswavlo wels vwer-
diT, rom aris kargi tendencia
materialur-teqnikuri aRWur-
vilobis kuTxiT, rom audito-
riebSi Semovida axali saswavlo
merxebi da skamebi, videoproeq-
torebi da es tendencia albaT
gagrZeldeba momavalSico. diax,
marTlac asea, da amas wels
auditoriaSi Sesuli yvela stu-
denti SeniSnavs, vinaidan TiTq-
mis yvela auditoriaSi Camoiki-
da fardebi, departamentebSi ki
Seicvala moZvelebuli inventa-
ri: magidebi, karadebi da sxva.
erTi sityviT, aSkarad aris
siaxleebi momavali saswavlo
wlis ukeTesi warmarTvisTvis.
sainteresoa isic, rom Cveni fa-
kultetis araerTma studentma
miiRo monawileoba konkursSi
sxvadasxva qveyanaSi swavlis
gacvliT programaSi da gaimar-
jves kidevac. amJamad isini emza-
debian estumron ucxoeTis sxva-
dasxva warmatebul universi-
tets. sagangebod unda aRiniS-
nos, rom samarTalmcodneobis
meoTxe kursis studentma saqar-
Tvelos masStabiT sakmaod didi
konkursis pirobebSi moipova
ufleba amerikis qalaq niu-ork-
Si gamgzavrebisa da gaeros
Stab-binaSi samuSao praqtikis
gasacnobad.
gasul saswavlo wels mom-
zadda da mimdinare saswavlo
wlisaTvis akreditacia gaiara
ekonomikis sadoqtoro progra-
mam. amJamad ukve funqcionirebs
ekonomikis akreditebuli saba-
kalavro, samagistro da sadoq-
toro programebi, rac am mimar-
TulebiT momavalSi bakalavri-
atSi Caricxul studentebs mis-
cems SesaZleblobas ufasod
swavlebis.
da bolos, kidev erTxel yve-
las minda miuloco axali sas-
wavlo wlis dawyeba da aRvniSno,
rom socialur mecnierebaTa
biznesisa da samarTalmcodneo-
bis fakulteti maqsimalurad
Seecdeba SeinarCunos tradici-
ebi. amasTan, upasuxos im urTu-
les gamowvevebs, romelic civi-
luri sazogadoebis swrafi gan-
viTarebisa da globalizaciis
procesiT aris ganpirobebuli.
ganaTlebuli sazogadoeba aris
myari garanti mSvidobis Senar-
Cunebis, demokratiisa da huma-
nurobis principebis ganuxreli
gatarebisaTvis.
adam maxaraZe,
socialur mecnierebaTa,
biznesisa da
samarTalmcodneobis
fakultetis dekani,
sruli profesori
7iivvnniissii
pirvel rigSi minda mivuloco
saswavlo wlis dawyeba baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis studentebsa da
leqtor-maswavleblebs! vusurvo
maT warmatebebi. Cveni universi-
teti didi gamowvevebis winaSe
dgas, didia Tanamedrove moTxov-
nebi zogadad universitetebis mi-
marT da am moTxovnebis Sesasru-
leblad udidesi Zalisxmevaa sa-
Wiro, rac Cvens universitets,
udavod gaaCnia. Rrmad mjera, rom
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universiteti warmatebul
adgils daimkvidrebs aramarto
saqarTvelos, aramed ucxoeTis sa-
ukeTeso saswavleblebs Soris.
_ batono gizo, rogor xvdeba
teqnologiuri fakulteti axal
saswavlo wels ?
_ teqnologiurma fakultetma
gasul saswavlo wels Caatara Zali-
an didi da mniSvnelovani samuSaoe-
bi, fakultetis akademiuri perso-
nalis mier momzadebuli iqna arqi-
teqturis saganmanaTleblo prog-
rama, silabusebi, TviTSefasebis
kiTxvarebi da sxva saWiro dokumen-
tacia programuli akreditaciis
eqspertTa jgufisaTvis. gaweuli
muSaobis Sedegad teqnologiuri
fakultetze warmatebiT gaiara ak-
reditacia arqiteqturis sabaka-
lavro programam. Catarda konkur-
si akademiuri personalis asarCe-
vad. fakultetze mimdinareobs ma-
terialur-teqnikuri bazis ganax-
lebis procesi. auditoriebSi sru-
lad Seicvala inventari, Catarda
mimdinare saremonto samuSaoebi da
SenobaSi gayvanili iqna gaTbobis
sistema.
_ erovnuli gamocdebis Sede-
gebis mixedviT, ramdenad Seivso
kontingenti?
_ 2013 wlis erTiani erovnuli
gamocdebis SedegebiT Zalian kmayo-
filebi varT. fakultetis xuT sa-
ganmanaTleblo programaze abitu-
rientebis mier pirvel nomrad arCe-
vis raodenobis mixedviT CvenTan
ukve Seqmnili iyo sakonkurso mdgo-
mareoba. amitom, cxadia, gamocxade-
buli adgilebis raodenoba srulad
Seivso gansakuTrebiT didi konur-
si iyo mSeneblobis da agronomiis
saganmanaTleblo programebze. abi-
turientebis mxridan didia
moTxovna profesiul saganmanaT-
leblo programebzec.
amJamad mimdinareobs ganacxa-
debis miReba oTx samagistro, or sa-
doqtoro da meoTxe safexuris Svid
profesiul saganmanaTleblo prog-
ramaze.
rogor zemoT aRvniSneT 2013
wlis erovnuli gamocdebis Sede-
gebs Cven vafasebT Zalian kargad.
Tumca gamocdebisaTvis am Sedege-
bis miRevas win uswrebda mTeli rigi
RonisZiebebi, kerZod 2013 wlis
erovnuli gamocdebisTvis univer-
sitetma Tavidanve daiwyo seriozu-
li mzadeba. universitetSi reqto-
ris brZanebiT Seiqmna samoqmedo
jgufi, romelmac dasavleT saqarT-
velos abiturientebis did nawils
gaacno maTTvis Seqmnili specialu-
ri programebi, mouTxro universi-
tetis cxovrebis da im siaxleebis
Sesaxeb, romlebic uSualod maTT-
vis SeiZleboda yofiliyo saintere-
so. aseve gadamwyveti mniSvneloba
hqonda saxelmwifos gansakuTre-
bul damokidebulebas sainJinro da
agraruli mimarTulebis specialo-
bebis mimarT, kerZod mSeneblobisa
da agronomiis saganmanaTleblo
programaze Caricxuli studentebi
iswavlian ufasod. aseve, gasaTva-
liswinebelia, Cveni fakultetis
didi xnis warmatebuli tradiciebi
sainJinro da agraruli mimarTule-
biT maRalkvalificiuri kadrebis
momzadebaSi.
_ fakulteti mniSvnelovani
siaxliT xom ar xvdeba saswavlo
wels?
fakulteze yvelaze mniSvnelo-
vani siaxle is aris, rom Catarda aka-
demiur Tanamdebobebis dasakaveb-
lad gamocxadebuli konkursi, rom-
lmac mogvca saSualeba agverCia ma-
Ral kvalificiuri profesorebi.
amasTan dakavSirebiT minda visar-
geblo SemTxveviT da arCeul pro-
fesorebs mivuloco konkursSi ga-
marjveba.
teqnikisa da bazris cvalebad
moTxovnebs Cven sistematiurad un-
da avuwyoT fexi. am mizniT fakul-
tetze ucxoel specialistebTan
erTad aqtiurad mimdinareobs mar-
Tvis avtomatizirebuli sistemebis
axali Tanamedrove kompiuteruli
programebis SAP2000, MATCAD,MATLAB-is danergva.
fakulteti aseve aqtiurad Ta-
namSromlobs sxvadasxva kompanieb-
Tan memorandumis farglebSi, ris
Sedegad moxerxda sakmao raodeno-
bis studentis dasaqmeba. didi mad-
loba gvinda gadavuxadoT TanamS-
romlobisaTvis kompaniebs: Sps
?Warspecproeqti; Sps ?nagi; Sps
?onoliTi 2005; Sps ?aTumis navTob-
terminali; Sps ?aTumis avtotrans-
porti; kompania ?nterteq kalebb-
retis saqarTvelos filiali; Sps
?aTumis samSeneblo kompania, Sps
BWC, Sps `orbi jgufi~, kompania
`baTumis wyali~, Sps `jiemsi gor-
gia~, kompania GIMG, baTumis saerTa-
Soriso sakonteinero terminali,
Sps ARCH-Style, kompania `silqneti~
da sxva kompaniebs studentTa da-
saqmebis programaSi aqtiuri mona-
wileobisaTvis.
_ fakultetis dekanis samo-
mavlo miznebi gegmebi da amocane-
bi...
_ cxovreba Tavis tempebs da
Tavis maRal kriteriumebs gvTava-
zobs. sainJinro da agraruli dargi
saqarTveloSi saxelmwifo priori-
tetTa rigSia. Sesabamisad, Cemi, ro-
gorc fakultetis dekanis upirve-
lesi mizania, yovelgvari piroba
Sevqmna dargis ganviTarebisaTvis,
teqnologiuri mimarTulebiT sa-
ganTa swavlebis meTodebis gaumjo-
besebisaTvis, studentTa swavlis
pirobebis uzrunvelyofisaTvis,
kvalificirebuli kadrebiT fakul-
tetis SevsebisaTvis. aqve minda aRv-
niSno, rom es mxolod gunduri Za-
lisxmeviTaa SesaZlebeli da rom
universitetis yoveli fakultetis
koordinirebuli muSaobis Sedegad,
yvela dasaxuli mizani droulad da
xarisxianad iqneba miRweuli.
axali saswavlo weli CvenT-
vis mudmivad axali gamowvevebi-
sa da siaxleebis Ziebis welia.
dRes sakmaod axalgazrda fa-
kultets miRwevebiT, ukve SeuZ-
lia viamayoT.
yvelaferi ki 3 wlis win da-
viwyeT, rodesac turizmis fa-
kulteti Seiqmna. gadawyvetile-
bis miReba regionis ganviTare-
bis strategiulma gegmam da tu-
rizmis potencialis gazrdis
aucileblobam ganapiroba. imTa-
viTve cxadi iyo axlad Seqmnili
fakultetis mizani - turistu-
li momsaxurebis saerTaSoriso
standartebis damkvidrebis
xelSewyoba da turizmis dargi-
saTvis maRalkvalificiuri, Se-
sabamisi kompetenciebis mqone
specialistebis momzadeba. Se-
muSavda da dainerga Tanamedro-
ve moTxovnebis Sesatyvisi saba-
kalavro programa, swavleba da-
iwyo Tanamedrove meTodebis ga-
moyenebiT. leqciebis wasa-
kiTxad adgilobriv profesor-
maswavleblebTan erTad moviw-
vieT ucxoeli leqtorebi da eq-
spertebi. garda amisa, fakul-
tetma universitetis xelmZRva-
nelobasTan erTad, intensiurad
daiwyo muSaoba ucxoeTis umaR-
les saswavleblebTan da sxva sa-
erTaSoriso saswavlo-saganma-
naTleblo organizaciebTan Ta-
namSromlobis gasaRrmaveblad.
fakulteti aqtiurad Tanam-
Sromlobs da gacvliT progra-
mebs axorcielebs telemarkisa
(norvegia), ebersvaldis uni-
versitetebTan (germania), ham-
burgis evropis bizneskolej-
Tan da Sverinis baltikis tu-
rizmis kolejTan(germania).
sxvadasxva universiteteb-
Tan gaformebuli memorandumis
saSualebiT ukve amoqmedda er-
Toblivi saganmanaTleblo da
samecniero-kvleviTi programe-
bi, inovaciebisa da samewarmeo
swavlebis sferoSi SemuSavdeba
kurikulumi.
gacvliTi programebiT swav-
lebis xarisxis amaRlda, mom-
zadda maRalkvalificiuri spe-
cilistebis da Sesabamisad maTi
daxmarebiT turistuli poten-
ciali gaizarda. staJireba gav-
lili profesor-maswavleble-
bis ZalisxmeviT saganmanaTleb-
lo programebi mTlianad Seesa-
bameba saerTaSoriso standar-
tebs.
mWidro TanamSromloba gva-
qvs germaniisa da amerikis uni-
versitetebTan. dRes-dReiso-
biT mowveuli gvyavs da fakul-
tetze pedagogiur saqmianobas
ewevian iqauri specialistebi.
seriozuli pretenzia gvaqvs
viyoT pirvelebi. Cveni mizania
studentebs mivceT transferu-
li codna, raTa SeZlon sazR-
vargareTis qveynebSi dasaqmeba.
aq yvela pirobaa imisaTvis,
rom momzaddes konkurentuna-
riani specialistebi. kerZod,
gamoiyeneba Tanamedrove menej-
mentis sistema. turizmis fa-
kultetma, sastumros menejmen-
tis maRalxarisxovnad swavle-
bisaTvis SeiZina sastumroebis
marTvis programa. es aris kompa-
nia `Micros-Fidelio~-s programuli
sistema `Opera~. am sistemiT sar-
gebloben sastumroebis iseTi
cnobili brendebi, rogorebi-
caa: `Seratoni~, `redisoni~,
`hiltoni~ da sxva. sastumros
menejmentis Tanamedrove sis-
temis swavleba gaTvaliswinebu-
lia `turizmis specialobis sa-
ganmanaTleblo programiT da
misi mizania, sastumros indust-
riisaTvis maRalkvalificiuri
specialistebis momzadeba.
SeZenili gvaqvs restornis
menejmentis programuli siste-
ma. garda amis fakultetze moq-
medebs turistuli saagento -
`UNItour~-i. studentebs adgilze
SeuZliaT daeuflon turoperi-
rebas.
turizmis fakultetis war-
matebis safuZvels warmoad-
gens: turizmis industriis or-
ganizaciebTan saqmiani urTier-
Toba Ria dialogis warmarTva,
rac praqtikis moTxovnebTan
saswavlo programebis mudmivi
SeTanawyobis saSualeba iqneba.
fakultetis xelSewyobiT
sazafxulo programiT dasaqme-
bulia 30 studenti sastumro -
Sheraton Batumi-Si, xolo 25 stu-
denti mudmivad dasaqmda sas-
tumro - Radisson Blu Hotel,Batumi-Si. studentebi praqti-
kas gadian germaniis turizmis
industriis organizaciebSi.
studentebi dasaqmebuli
arian turistul saagentoebSi
da turizmis industriis marke-
tingul kvlevebSi.
miuxedavad imisa, rom sakma-
od axalgazrda varT, unda aRi-
niSnos, rom moTxovnaTa mixed-
viT is, dRes, erT-erTi yvelaze
konkurentunariani fakulte-
tia saqarTveloSi. da es ra Tqma,
unda gvaxarebs. gamocxadebul
120 adgilze pirveladi ganacxa-
debiT Tu vimsjelebT CvenTan
swavlis survili 360 abiturien-
tma gamoTqva. jamSi msurvelTa
ricxvi 3600 Seadgenda. amdenad,
maRali konkurenciis pirobebSi
mxolod pirvelma 120 moipova
swavlis ufleba. maTgan 75%
sxvadasxva raodenobis granti-
Taa, rac imaze metyvelebs, rom
motivacia sakmaod maRalia mo-
maval studentebs Soris.
fakulteti Cveul ritmSi
agrZelebs inovaciur saqmi-
anobas da studentTaTvis maqsi-
malurad cdilobs uzrunve-
lyos momxibvleli saswavlo
garemo.
rostom beriZe,
turizmis fakultetis
dekani,
sruli profesori
turizmis fakulteti axal saswavlo wels axali samomavlo gegmebiT xvdeba
8 iivvnniissii
recenziebs iSviaTad vwer,
mxatvruli literaturis Sesa-
xeb ki arasodes damiweria gamo-
naklisi batoni paata Caganavas
SeSlili profesoria, romelic
mimdinare wels, TbilisSi, ga-
momcemloba `universalma~ ga-
mosca. am, TxuTmeti moTxro-
bisgan Semdgari wignis pirveli
moTxrobis wakiTxvisTanave ga-
miCnda azri, masze Cemi damoki-
debulebis Sesaxeb sajarod
meTqva. jer erTi, imitom, rom
Cems (Cvens) kolegas profesor
(ara SeSlil) paata Caganavas
gamxneveba rom dasWirveboda am
sxva ampluaSi (igi, ekonomikis
dargis profesoria), me (Cven) es
unda gagvekeTebina, mxarze xe-
li wamogvertya da Segvegulia-
nebia. Tumca, Tavidanve SevniS-
nav, rom baton paatas
arc am sferoSi dasWir-
vebia avansis tipis qeba-
dideba da prezentacia-
iubileebisTvis gan-
kuTvnili SesaniSnavia-
didebulias msgavsi
morige sityvebi (Tu ra-
tom, amaze qvemoT) da
meorec, wminda adamia-
nurad CemTvis sainte-
reso iyo Cem (Cven) gver-
diT myofi ekonomikis
dargis profesorisagan
(ara SeSlilisagan?!)
mxatvrul literatu-
raSi Zalis mosinjva da
Cems (Cvens) universi-
tetSi kidev erTi axali,
lamazi da saamayo faq-
tis dabadeba gvyavs
profesori ekonomisti,
romelic mxatvruli
literaturis dargSic
irjeba, wers sakmaod
karg moTxrobebs.
rogorc mogaxseneT,
SeSlili profesori
TxuTmeti moTxrobis-
gan Semdgari krebulia.
TiToeuli moTxroba Tanamed-
rove kacobriobis globalur
problemebs exeba, TiTo moTx-
roba - TiTo problemas. TiToe-
uli moTxrobis kiTxvisas igrZ-
noba, rom avtorma icis rasac
wers, ara mxolod icis, grZnobs
kidec, sxvanairad SeuZlebeli
iqneboda im urTules proble-
mebze ase martivad saubari,
xval rom gvelis, Tu, rasakvir-
velia, raRac-raRacebi ar Sevc-
valeT Cveni cxovrebis wesSi.
cnobilia, saTqmels amartivebs
ara imdenad saTqmelis codna,
ramdenadac misi gancda, misiT
Sinagani wva. Cemi azriT, baton
paata CaganavasTan es moxda.
Cemi werilis saTaurSi vam-
bob rom, wigni SeSlili profe-
sori Wkviani personaJebiTaa
dakompleqtebuli da ramdenime
sadReiso(samomavlod) proble-
mas exeba-meTqi. modiT, ufro
axlos gavecnoT SeSlili pro-
fesoris Wkvian personaJebs da
masSi dasmul zogierT proble-
mas.
pirveli moTxroba rubin
koSkas teleportebi, gv. 3-20 (a-
qac da qvemoTac gverdebi miTi-
Tebulia wignidan - paata Caga-
nava, SeSlili profesori, Tb.,
2013), cdilobs agvixsnas, Tu
ratom da rogor SeiZleba arse-
bobdes dawyevlili adgilebi,
jadosnuri tyeebi, saidumlo
gvirabebi, Sambalas qveyana ti-
betSi da sxva iseTi adgilebi,
sadac adamianebi ikargebian an
sxva samyaroSi xvdebian. avtori
aqac da wignis sxva moTxrobeb-
Sic, ama Tu im problemis axsnis-
Tvis irCevs samecniero fantas-
tikas, am Janris SerCeva gasage-
bia, ase ufro iolad SeiZleba
axsna problema, magram sirTu-
le isaa, rom es ar aris nebismie-
ri fantazia, es samecniero
fantaziaa, rac samecniero
problematikis, minimum, safuZ-
vlebis codnas mainc moiTxovs.
sasiamovnoa, rom batoni paataa,
Tavis wignSi dasmul proble-
mebs, icnobs da icis am proble-
mebis Sesaxeb samecniero varau-
debi. ise, kacma rom Tqvas, avto-
riseuli fantasmagoria fanta-
ziaa imdenad, ramdenadac, dRes
misi ganxorcieleba SeuZlebe-
lia, Torem xval ratom ar SeiZ-
leba Seiqmnas, magaliTad, lin-
za, romelic tvinis jer kidev
gamouyenebeli nawilebis aqti-
vizacias moaxdens? (xom gamoi-
gones mikroskopi da telesko-
pi, romlebmac dagvanaxes is, ra-
sac manamde ver vxedavdiT). ho-
da, sulac ar unda iyos fanta-
zia, rom Cveni aRqmis da xedvis
unari ise gavaZlieroT, rom da-
vinaxoT samyaro mTeli Tavisi
srulyofilebiT da sxva samya-
roebSi gadasasvlelebiT. swo-
red, am saintereso problemis,
ufro saintereso siuJetiT,
gadmocemas eZRvneba Cven mier
naxsenebi pirveli moTxroba.
Tu gindaT, rom planetebze
adamianebisTvis axali sacxov-
rebeli garemos koloniebis
dasazverad gamgzavrebul kni-
sisa da zorsis erTad imogzau-
roT, haeris nakadze balansi-
rebiT mosiarule(mofrinvale)
arsebebs SexvdeT, waikiTxeT
moTxroba ?bezari aborigene-
bi(gv.21-26) da mixvdebiT, rom es
planeta (samyaro) mxolod Cve-
ni, adamianebis ar aris, aq sxve-
bic cxovroben da maTac aqvT
ufleba daicvan da uerTgulon
mas.
2015 wlis 23 Tebervlis 155-
e nomerSi, gazeT ?Waris furc-
lebze gamoqveynebuli ori SeS-
lili profesoris, paata aroSi-
Zisa da paata Caganavas ucnauri
saqcielis (gv.31) Sesaxeb Se-
ityobT moTxrobaSi ?pokalif-
si xval(gv.26-31). sxvaTa Soris,
am moTxrobaSi, paata aroSiZis
mier gamogonebuli drois man-
qaniT imogzaurebT 2100 wlis
zRvis sanapiroebian urexSi.
problema? gaufrTxildiT ba-
Tumis sanapiros, Tu ar gindaT,
Tqvenma STamomavlebma 2100
wels Sezlongebi da qolgebi
zRvis sanapiroze, urexSi, gaSa-
lon!
frTxilad adamianebo! giy-
vardeT, gaugeT, SeamCnieT erT-
maneTio, gvafrTxilebs moTx-
roba arSexvedra kosmosSi
(gv.32-38), romlis mixedviTac,
ucxoplanetelTa xomaldi ise
Sevida, gaiara da gavida Cveni
planetelebis xomaldSi, rom
verc ki SeniSna. miaqcieT yu-
radReba Sexvda, gaiara masSi,
magram ver SeniSna. ver SeniSnes
verc xelsawyoebma. iqneb, rom
SevniSnoT, Tvalze da xel-
sawyoebze metad guli
gvWirdeba? samyaroSi
aris bevri ram, rasac
ver vxedavT, bevri ram,
rac gverds Cagvivlis da
ver vamCnevT (gv.38). es
ugulisyuroba da ugu-
lisTvaloba, Cveni epo-
qis problemaa. yovel
SemTxvevaSi, imis gacno-
biereba mainc, rom ada-
mianma aqcentebi guli-
dan TavSi gadaitana,
Cvens epoqas ekuTvnis,
da sasiamovnoa, rom ba-
toni paata, Tavisi moTx-
robiT, garkveuli sim-
boluri miniSnebebiT,
exmianeba am problemas,
ara mxolod sicocxlis
CvenTvis ucnob formeb-
Tan mimarTebaSi, aramed
yoveldRiur yofiT do-
nezec waval, cols Se-
vurigdebi (gv. 38).
ra xdeba barcxanaSi,
ilias ZeglTan, CaqvSi,
leRvaSi, lesaSi, roca
yvela genmodificire-
buli mcenare gadavida
ukufotosinTezis procesze
(gv.54) da Jangbadis nacvlad
naxSirorJangis gamoyofa da-
iwyo, waikiTxavT SesaniSnav
moTxrobaSi evolucia (gv. 48-
59).
moTxroba ?utkrebis gadaf-
rena(gv.59-68), albaT, yvelaze
Zlieri moTxrobaa krebulSi,
igi RvTisken da qarTvelobis-
ken mobrunebas exeba (Tu, ukve
ar davagvianeT - es moTxrobis
paTosia). miaqcieT yuradReba:
yvelam evropuli futkari moa-
Sena, ufro mSvidebi arian da
yvelanair garemos eCvevian. sva-
nuri futkari ki Wirveulia
sxvasTan ar jvardeba da sxvagan
ar Sendeba(gv. 60). yvelgan SemC-
vevi evropelebis gavleniT ga-
jorjebuli da gamerebuli gi-
orgi da mariami, moridebulad,
magram mainc ibruneben TavianT
qarTul saxelebs da jvris da-
sawerad myinvarwverze, stefan-
wmindis taZarSi (eklesia da
mRvdeli mxolod aq SemorCeni-
la !!!) midian. maTi gadawyveti-
leba icxovron iq, sadac locu-
loben, gulwrfelad sjeraT
RvTis, miwisZvra ar xdeba da
futkari muSaobs, iraciona-
lur gadawyvetilebad miaCnia
jouzi baraTaSvils. Tumca,
moTxrobidan vigrZeni, rom sa-
xelis SecvliT, mama-papaTa
cxovrebis wesis daviwyebiTa da
qarTvelobisagan mowyvetiT ga-
evropulobisken mimaval jou-
zis, eWvi epareba am gziT miznis
miRwevaze. evropas, qarTvelo-
badakargulebi ki ara, qarTve-
li evropelebi vWirdebiT.
marselebis fexburTiT da-
interesebas, msoflio Cempio-
natis finalSi saqarTvelos
nakrebis mier argentinis nakre-
bis damarcxebas da saqarTve-
los msoflio CempionobiT fex-
burTSi mogvril sixaruls gai-
ziarebT moTxrobiT ocnebis
gundi (gv.74-80). amasTan, am
moTxrobaSi amoikiTxavT, Tu ra
Tvisebebia saWiro imisaTvis,
rom msoflios Cempioni gaxde
fexburTSi.
pitkinasa da Temuras mier
naSveleb ucxoplanetels gaec-
nobiT moTxrobaSi da gamoriya
zRvam (gv.81-94), romelic avari-
uli daSvebisas, Suaxevidan Sub-
nis mimarTulebiT, mdinaris pi-
ras, mfrinavi TefSidan gadmo-
varda.
formulas, romelic tota-
lizatorSi magar fuls mogage-
binebT (Tu Wkvianad iqnebiT es
fuli SeiZleba SegrCeT kidec),
gaecnobiT moTxrobaSi saSiSi
formula (gv.95-103).
Robemongreul ezoSi mom-
Rerali yvavilebis gamgebi ba-
Tumeli profesoris (gv.104-
110) CvenebiT, Tavisuflebis
ideasa (yvavilebi mxolod Ro-
bemongreul ezoSi mRerian, Se-
moRobilSi - ara) da mis SesaZ-
leblobebze gvelaparakeba av-
tori.
moTxroba ucnauri sofe-
li(gv.111-131) problemebis siR-
rmiTa da diapazoniT krebulis
erT-erTi gamorCeulia. igi
teqnikuri evoluciis proble-
mebs exeba da gvixatavs im samwu-
xaro realobas, rom teqnolo-
giuri gaZlierebis, sapirwoned,
daCiaveuli da amoraluri ada-
miani SegvrCa.
erTi Wiqa zeTis damatebis,
18 wlamde robotebis samuSao-
sagan gaTavisuflebisa da sas-
wavleblad gagzavnis, samuSao
drois Semcirebis moTxovniT
robotebis gaficvas gaecnobiT
moTxrobaSi udao argumentebi
(gv. 132-152). amave moTxrobaSi
gaigebT amerika-ruseTis 2215
wlis urTierTobebs, sagalaq-
tiko (da ara saerTaSoriso) ko-
deqsis muxlebsa da yvela droi-
saTvis gamosadeg imperatiul
maqsimas: yvelas da yvela viTa-
rebaSi xeli gaumarTeT, Torem
samagiero ar daayovnebs.
zemoT vTqvi, yvela moTxro-
ba damoukidebeli problemaa-
meTqi da es marTlac asea, me
yvela problemis gaxsnaze ver
visaubreb, amis arc adgilia (m-
xevelobaSi sagazeTo formati
maqvs) da es Cems SesaZlebloba-
sac aRemateboda. Tanac SeSli-
li profesoris momavali
mkiTxvelis xibls vufrTxil-
debi. Sevecade, ZiriTadad Sina-
arsze melaparaka, isic, zedapi-
rulad. Tumca, dabejiTebiT Se-
miZlia vTqva, rom es wigni Cven-
c(didebmac) unda wavikiTxoT
da bavSvebsac unda wavakiTxoT,
gansakuTrebiT me-9 me-12 kla-
sel bavSvebs, maTi orientaciaa
aucilebeli wignSi dasmul
problemebze, maTi cnobierebis
damuxtvaa saWiro im ekologiu-
ri, ekonomikuri, socialuri,
politikuri, zogadad fobiuri
Tu momxveWluri problemebiT
Cvens planetas rom sWirs. pla-
netas, romlis birTvad moazre-
bul homocentristuli miswra-
febebiT gaTamamebul adamians
Svela sWirdeba. Svela im siSma-
gisgan, Tavis Tavs rom moutana
adamianma da romelic ase mome-
tebuli suicidis erT-erTi
mniSvnelovani mizezTagania
(rogorc Cans, mTlad usafuZv-
lo ar unda iyos e.w. ?adikalu-
ri ekologebis mosazrebebi,
romlis mixedviTac Tavad ada-
miani unda gadaSendes, rom gad-
rCes planeta). paata Caganavas
moTxrobebi amgvari adamianis
saSvelad warmarTuli fiqria.
igi, Taviseburi, me vityodi,
sakmaod originaluri, gziT,
cdilobs gviCvenos Cveni (dide-
bisTvis) ukve araerTgzis ganc-
dil problemaTa simwvave da Zi-
rebi, romlis gamosworebac (Tu
ar davigvianeT! - esec avtoris
paTosia), Cveni momdevno Taobe-
bis saqmea, amitom unda wai-
kiTxon maT es wigni (vurCioT
waikiTxon, cotac rom davaZa-
loT, ara uSavs!), Tanac wignad
unda waikiTxon da ara inter-
netwignad. internetidan sxva
Temebze gadasvlis imdeni cdu-
neba da Tavisuflebis saxeliT
imdengvari gamocdilebis SeZe-
nis SesaZleblobaa, batoni Caga-
navas moTxrobebis bolomde in-
ternetversiiT CakiTxva da miT
ufro, gaazreba saeWvod mimaC-
nia.
sasiamovnoa, roca wignSi
Sens nacnob adgilebsa da per-
sonaJebs xvdebi - baTumi, urexi,
Caqvi, barcxana, ilias Zegli,
masTan gaSlili karvebiT, leR-
va, respublikuri saavadmyofo,
Suaxevi, Subani, paata aroSiZe,
paata Caganava da sxva. sasiamov-
noa, imitom, rom am adgilebiT
Senc ( mkiTxvelo) Tavs moTxro-
bebis personaJad ganicdi.
ramdenime survilic minda
gavuziaro baton paatas. bato-
no paata, kargi iqneboda wigns
anotacia, Sesavali an winaTqma
an raRac iseTi hqonoda, winas-
war informacias rom mogvawo-
debda wignis Sesaxeb. sxvanai-
rad, im TeatriviT gamovida,
romelsac arc afiSa aqvs, arc
vestibiuli da pirdapir dar-
bazSi, speqtaklze rom amoyof
Tavs.
batono paata, wignis gareka-
nic da TiToeuli moTxrobac
saintereso naxatebiTaa gafor-
mebuli. TiToeul moTxrobas,
misi arsis gamomxatveli, naxati
axlavs. naxatebi gvexmareba az-
ris gamotanaSi. es SesaniSnavia
da wigns Rirsebas hmatebs, mag-
ram wignSi versad mivageni visia
es naxatebi da davaskveni, rom
naxatebic Tqven gekuTvniT. e.i.
xatavT kidec, vfiqrob, aranak-
leb saintereso naxatebi geqne-
baT. wignSi ratom arsad ar uTi-
TebT, rom naxatebic Tqvenia?
momdevno gamocemaSi (mimaCnia,
rom es aucileblad moxdeba)
kargi iqneba, Tu Cems am rekomen-
daciebs gaiTvaliswinebT, ba-
tono paata.
avtori xasiaTdeba maRali
erudiciiTa da emociiT, niWie-
ria, bevri ufiqria, zogierTi
problemis detalebSic ki erk-
veva, uyvars adamianebi, fanta-
zia, baTumi, samyaro, Tavisi saq-
me. warmatebebi vusurvoT ba-
ton paatas cxovrebasa da Se-
moqmedebaSi.
murman gorgoSaZe,
sruli profesori
2013 wlis 3-10 agvisto
Tbilisi-baTumi
SeSlili profesoris Wkviani personaJebi da
zogierTi sadReiso problema samomavlod
9iivvnniissii
gvesaubreba samarTlis doq-
tori, aWaris avtonomiuri res-
publikis yofili prokurori,
aWaris umaRlesi sasamarTlos
sisxlis samarTlis saqmeTa pa-
latis yofili Tavmjdomare, am-
Jamad rezervi mosamarTle,
Cveni universitetis profeso-
ri givi abaSiZe, romelsac sa-
marTaldamcav organoebSi mu-
Saobis ocdaaT welze meti xnis
gamocdileba aqvs.
swored mravalwliani praq-
tikuli gamocdilebisa da sisx-
lis samarTlis kanonmdeblobis
Teoriuli aspeqtebis analizis
safuZvelze is Tvlis, rom droa
qveyanaSi garkveuli formiT
moxdes sisxlis samarTlis zo-
gierTi normis liberalizacia.
`ukanasknel wlebSi, gansa-
kuTrebiT ki 2004 wlidan, saqarT-
veloSi deklarirebuli iqna
mkacri sisxlissamarTlebrivi
politika. sisxlis samarTlis ka-
nonmdeblobaSi araerTi sakanon-
mdeblo cvlileba iqna ganxorci-
elebuli, ramac agresiuli saka-
nonmdeblo xasiaTi miiRo da aSka-
rad etyoboda sakanonmdeblo di-
letantizmis xeli.
bevri sakanonmdeblo cvli-
leba Tu Sesworeba, aSkarad ucxo
qveynis kanonmdeblobasTan mibaZ-
viT iyo gamowveuli da Cvens ka-
nonmdeblobaSi misi gadmotanis
dros naklebad iyo gaTvaliswine-
buli qarTuli samarTlebrivi
realoba. xSirad sisxlis samarT-
lis kodeqsSi cvlilebebi Sedio-
da konkretul pirze, saqmeze mo-
sargebad da imdroindeli xeli-
suflebisaTvis xelsayreli konk-
retuli viTarebis Sesabamisad.
rogorc aRvniSneT, zogjer es
normebi aSkarad agresiul xasi-
aTs atarebda, rac garkveulad
gamomdinareobda cnobili, e. w.
`nulovani tolerantobidan~,
rac qveynis xelisufalTa TiTq-
mis yoveldRiur mowodebebSi ga-
ismoda.
araadamianurad gamkacrda
sasjelebi, Semotanili iqna qar-
Tuli mentalitetisaTvis miuRe-
beli normebi, gansakuTrebiT ki
danaSaulTa da ganaCenTa erTob-
liobis dros sasjelTa Sekrebis
wesi. amave wlebSi absoluturad
dabali iyo sasamarTlos damou-
kidebloba, mkveTrad gaizarda
patimarTa raodenoba.
sisxlis samarTlis kanonm-
deblobaSi cvlilebebis ganxor-
cielebis dros kanonmdeblis,
konkretulad ki imdroindeli xe-
lisuflebis mier saerTod ar yo-
fila gaTvaliswinebuli qarTu-
li sazogadoebis azri, maTi
moTxovna, qveyanaSi arsebuli re-
aluri samarTlebrivi mdgomare-
oba da rac mTavaria maTi miRebis
dros aSkarad iyo ugulebelyo-
fili am dargis mecnierebis,
praqtikosi iuristebis da saer-
Tod profesionalebis azri da
gamocdileba.
amgvari sakanonmdeblo cvli-
lebebiT Tu rogori mZime realo-
bis winaSe dadga qarTuli sisx-
lis samarTlis kanonmdebloba da
mTlianad qarTuli sazogadoeba,
amaSi qvemoT moyvanili zogierTi
sakanonmdeblo normebis cvli-
lebebis da Cvens sinamdvileSi mi-
si ganxorcielebiT damdgari mZi-
me Sedegebis analiziT davrwmun-
debiT.
gansakuTrebiT miuRebeli iyo
sakanonmdeblo TvalsazrisiT sa-
qarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsis 59-e muxlSi ganxorcie-
lebuli cvlileba, romelic iT-
valiswinebs sasjelis daniSvnas
danaSaulTa da ganaCenTa erTob-
liobis dros.
am muxlis Zveli variantiT
gaTvaliswinebuli iyo sasjelTa
rogorc STanTqmis, aseve Sekre-
bis principi. swored agresiuli
sakanonmdeblo diletantizmis
gamovlineba iyo is, rom 2006 wlis
29 dekembers aRniSnul muxlSi Se-
tanili cvlilebiT danaSaulTa
da ganaCenTa erTobliobis dros
sasjelis daniSvnisas dawesda
mxolod sasjelTa Sekrebis prin-
cipi, xolo sasjelis STanTqmis
principi saerTod gaqra kanonm-
deblobidan. aman ki am wlebis gan-
mavlobaSi aTasobiT dasjil pir-
Ta mimarT mkacri da arasamarT-
liani, damnaSavis mier Cadenili
danaSaulis simZimisa da damnaSa-
vis pirovnebis aSkara Seusabamo
sasjelebis daniSvna gamoiwvia.
ra Tqma unda, es norma mimdi-
nare wlis 14 aprils ss kodeqsSi
ganxorcielebuli gonivruli da
drouli SesworebiT^Seicvala da
kanonmdebeli faqtiurad am mux-
lis Tavdapirvel normas daub-
runda. amJamad danaSaulTa er-
Tobliobis dros ZiriTadad gaT-
valiswinebulia ufro mkacri
sasjelis naklebad mkacri sasje-
liT STanTqmis, xolo gamonak-
lis, kerZod danaSaulis recidi-
vis SemTxvevaSi, sasjelTa mxo-
lod nawilobrivi Sekrebis prin-
cipi da isic alternatiuli sas-
jelis saxiT.
rac Seexeba ganaCenTa erTob-
liobis dros sasjelis daniSvni-
sas, axali cvlilebis mixedviT,
alternatiuli saxiT gamoiyeneba
rogorc sasjelTa nawilobrivi
an mTliani Sekrebis, aseve STanT-
qmis principi.
ss kodeqsis 71-e muxli iTva-
liswinebs piris sisxlissamarT-
lebrivi pasuxismgeblobisagan
gaTavisuflebas xandazmulobis
vadis gasvlis gamo, rac ZiriTa-
dad damokidebulia danaSaulis
simZimeze. kerZod, amave muxlis
pirveli nawiliT dadgenilia,
rom piri xandazmulobis vadis
gasvlis gamo Tavisufldeba sisx-
lis samarTlis pasuxismgeblobi-
sagan, Tu gavida eqvsi weli nakle-
bad mZime, aTi weli mZime da ocda-
xuTi weli gansakuTrebiT mZime
danaSaulis Cadenidan.
2006 wlis 25 ivniss am muxlis
pirvel nawilSi Setanili cvli-
lebis mixedviT, saqarTvelos
sisxlis samarTlis kodeqsis 332-
e-3421 muxlebiT (samoxeleo da-
naSauli) gavaliswinebuli dana-
SaulisaTvis, Tu isini ar miekuT-
vneba gansakuTrebiT mZime danaSa-
uls, xandazmulobis vadis gasv-
lis gamo sisxlis samarTlis pa-
suxismgeblobisagan gaTavisuf-
lebisaTvis dawesda 15 weli.
Cveni azriT gaugebaria kanon-
mdeblis amgvari pozicia. sainte-
resoa, aRniSnul muxlSi amgvari
cvlilebis Setanis dros ra kri-
teriumiT isargebla.
minda kargad davukvirdeT am
cvlilebis Sinaarss, kargad ga-
vacnobieroT am normis moTxovna.
samarTlebrivad rom ganvmartoT
am cvlilebis uazroba, saWiroa
mokled gavakeToT am sakanonm-
deblo cvlilebis normis anali-
zi.
ss kodeqsis 332-e-3421 muxle-
biT gaTvaliswinebuli danaSau-
lebis ZiriTadi nawili ganekuTv-
neba naklebad mZime da mZime dana-
SaulTa, xolo zogierTi am mux-
lebis pirveli da meore nawilebi
ki - mxolod naklebad mZime dana-
SaulTa ketegorias.
rogorc zemoT aRvniSneT,
naklebad mZime da mZime danaSau-
lis CadenisaTvis sisxlis samar-
Tlis pasuxismgeblobisagan gaTa-
visuflebisaTvis dawesebulia
Sesabamisad eqvsi
da aTwliani xan-
dazmulobis vade-
bi. aqedan gamomdi-
nare, gaugebaria
ratom dawesda ma-
incdamainc mxo-
lod samoxeleo
sferos, Tan imave
simZimis danaSaul-
ze xandazmulobis
vada 15 wlis ode-
nobiT.
rogori mosa-
wonia amgvari saka-
nonmdeblo cvli-
leba Zvirfaso
mkiTxvelo maSin,
roca, Tu pirma Cai-
dina ss kodeqsis
nebismieri sxva muxliT gaTvali-
winebuli naklebad mZime da mZime
danaSauli da is xandazmulobis
vadis gasvlis gamo pasuxismgeb-
lobisagan gaTavisufldeba Sesa-
bamisad eqvsi an aTi wlis, xolo ss
kodeqsis 332-e-3421 muxlebiT
gaTvaliswinebul imave katego-
riis danaSaulis CadenisaTvis ki
mxolod TxuTmetwliani xandaz-
mulobis vadis gasvlis Semdeg.
Cveni azriT, saswrafod unda
moxdes ss kodeqsis 71-e muxlSi
Sesabamisi cvlilebis Setana da
am mkacri sakanonmdeblo normis
Secvla.
saqarTvelos ss kodeqsis me-
17 muxliT gaTvaliswinebulia
danaSaulis recidivi, rac niSnavs
winaT ganzraxi danaSaulis Cade-
nisaTvis nasamarTlevi piris mier
ganzraxi danaSaulis Cadenas.
am muxlis Zveli redaqciiT,
kerZod me-2 da me-3 nawilebSi
konkretulad iyo gansazRvruli
saSiSi da gansakuTrebiT saSiSi
recidivis cneba, rac amave muxl-
Si 2007 wlis ivnisSi Setanili
cvlilebiT ratomRac amoRebu-
li iqna.
rogorc wesi, danaSaulis re-
cidivis SemTxvevaSi, ss kodeqsiT
gaTvaliswinebuli safuZvliT da
dadgenil farglebSi SeiZleba
dainiSnos ufro mkacri sasjeli.
sasurveli iyo kanonSi yofiliyo
saSiSi da gansakuTrebiT saSiSi
recidivis cneba, rac sasamarT-
los saSualebas miscemda konkre-
tulad ganesazRvra damnaSave pi-
ris mier winaT Cadenili ganzraxi
danaSaulis raodenoba, simZime,
recidivis saxe da saerTod damna-
Savis pirovneba, rasac didi mniS-
vneloba aqvs recidivis SemTxve-
vaSi sasjelis daniSvnis dros.
ukanasknel wlebSi sisxlis sa-
marTlis kanonmdeblobaSi Seta-
nili cvlilebebiT faqtiurad
braldebulis sasargeblo saSe-
RavaTo garemoebebi TiTqmis amo-
Rebuli iqna.
saqarTvelos sisxlis samarT-
lis kodeqsis 55-e muxliT dadge-
nili iyo kanoniT gaTvaliswine-
bulze ufro msubuqi sasjelis
daniSvna. kerZod, Tu arsebobs
gansakuTrebuli Semamsubuqebe-
li garemoeba, sasamarTlos dam-
naSavis pirovnebis gaTvaliswine-
biT SeuZlia daniSnos ss kodeqsis
Sesabamisi muxliT dawesebuli
sasjelis zomis umdables zRvar-
ze naklebi sasjeli an sxva, ufro
msubuqi saxis sasjeli.
2006 wlis aprilSi ss kodeqsSi
Setanili cvlilebiT braldebu-
lisaTvis saSeRavaTo es norma ra-
tomRac saerTod gauqmda da Cai-
wera, rom sasamarTlos SeuZlia
daniSnos ss kodeqsis Sesabamisi
muxliT dawesebuli sasjelis
zomis umdables zRvarze naklebi
sasjeli an sxva, ufro msubuqi sa-
xis sasjeli, Tu mxareebs Soris
dadebulia saproceso SeTanxme-
ba. e.i. am cvlilebiT saSeRavaTo
sasjelis daniSvna SesaZlebelia
mxolod saproceso SeTanxmebis
SemTxvevaSi, maSin roca cvlile-
bis Setanamde, rogorc zemoT
aRiniSna am muxlis pirveli vari-
antiT kanoniT gaTvaliswinebul-
ze ufro msubuqi sasjelis daniS-
vna SesaZlebeli iyo agreTve gan-
sakuTrebuli Semamsubuqebeli
garemoebebis da damnaSavis pi-
rovnebis gaTvaliswinebiTac, ri-
si saSualebac ss kodeqsis 55-e
muxlis amJamad moqmedi normiT
aRar arsebobs.
vfiqrobT, aseve naCqarevad,
Tan arasworad iqna Setanili
cvlileba ss kodeqsis 56-e muxl-
Si, romelic awesebs sasjelis da-
niSvnis wess daumTavrebeli dana-
SaulisaTvis.
am muxlis pirvandel variant-
Si calk-calke iyo gansazRvruli
sasjelis daniSvnis wesi danaSau-
lis momzadebisa da mcdelobi-
saTvis. kerZod, danaSaulis mom-
zadebisaTvis sasjelis vada an
zoma ar unda aRematebodes daum-
Tavrebeli danaSaulisaTvis ss
kodeqsis kerZo nawilis Sesabami-
si muxliT an muxlis nawiliT
gaTvaliswinebuli yvelaze mkac-
ri saxis sasjelis maqsimaluri
vadis an zomis naxevars, xolo da-
naSaulis mcdelobisaTvis –sam
meoTxeds. ratomRac, 2006 wlis
dekemberSi ss kodeqsSi Setanili
cvlilebiT daumTavrebeli dana-
SaulisaTvis sajelis daniSvnis
es wesi Secvlili iqna.
migvaCnia, rom ss kodeqsis 55-
e da 56-e muxlebSi moxdes saTana-
do Sesworeba pirvandeli varian-
tiT dadgenili normis Sesabami-
sad.
vfiqrob, cvlileba unda Sevi-
des aseve ss kodeqsis 42-e muxlSi
da sasjelis saxiT aikrZalos ja-
rimis gamoyeneba, Tu is ar aris
damatebiT sasjelad sisxlis sa-
marTlis kerZo nawilis Sesabamis
muxlSi gaTvaliswinebuli.
mizanSewonilad migvaCnia ag-
reTve gamasworebeli samuSaos,
rogorc sasjelis saxis gauqmeba
da misi droSi gaweril jarimad
gardaqmna, romelsac braldebu-
li gadaixdis garkveuli perio-
dis ganmavlobaSi.
zemoaRniSnul, zogierT saka-
nonmdeblo cvlilebaTa mokle
analizic cxadyofs, rom dadga
dro gadavideT normalur saka-
nonmdeblo saqmianobaze, saWiroa
garkveuli formiT sisxlis sa-
marTlis zogierTi normis libe-
ralizacia.
moqmedi ss kodeqsis 336–e
muxliT gaTvalisiwnebuli iyo
sisxlis samarTlis pasuxismgeb-
loba ukanono ganaCenis an sxva sa-
samarTlo gadawyvetilebis gamo-
tanisaTvis.
2007 wlis 4 ivliss ss kodeqs-
Si Setanili cvlilebiT es muxli
saerTod amoRebuli iqna.
rogorc samoqalaqo sazoga-
doebisaTvis, aseve samecniero
sferos muSakebisa da ra Tqma un-
da CvenTvisac sainteresoa ras
daeyrdno kanonmdebeli am ga-
dawyvetilebis miRebis dros, ra-
zedac im periodSi araerTi weri-
lobiTi Tu zepiri mosazreba da
kritikuli pozicia iqna gamoTq-
muli. yvela maTgani kiTxulobda
am cvlilebis mizezs da svamda
kiTxvas imis Sesaxeb, rom Cvens si-
namdvileSi ukanono ganaCeni an
sxva sasamarTlo gadawyvetileba
aRar gamodioda, saerTod aRikve-
Ta, Tu ra xdeboda, ratom ganxor-
cielda aseTi cvlileba da ratom
iqna amoRebuli ss kodeqsidan es
muxli.
faqtiurad, visac is periodi
axsovs, rogorc im periodSi da
manamdec, araerT ukanono gadawy-
vetilebas iRebda sasamarTloe-
bi, ris gamoc konkretuli daza-
ralebuli pirebis, maTi axlob-
lebis, arasamTavrobo organiza-
ciebis, samoqalaqo seqtoris da
sxvaTa mier rogorc zepirad, ise
mediis saSualebiT xSirad gamo-
iTqmoda pretenziebi, iyo gamosv-
lebi da protestis sxva formebi
sasamarTlos mxridan amgvari
ukanono gadawyvetilebis aRsak-
veTad. amis dasturad, Tundac
ukanasknel wlebSi gaxmaurebuli
da sazogadoebisaTvis kargad
cnobili sisxlis samarTlis saq-
meebis gaxsenebac kmara.
faqtiurad kanonmdebelma ara
Tu gamoiyena samarTlebrivi ber-
ketebi sasamarTloebis mxridan
dausabuTebeli da ukanono ga-
dawyvetilebebis miRebis aRsak-
veTad, aramed amgvari sakanonm-
deblo cvlilebiT erTgvarad wa-
axalisa isini da amgvari danaSau-
lis Cadenis gamo saerTod uari
Tqva maT sisxlis samarTlis we-
siT dasjaze.
ra Tqma unda, mivesalmebiT
Tu sasamarTloebSi saerTod ar
eqneba adgili ukanono gadawyve-
tilebis miRebis arcerT faqts,
magram vfiqrobT sisxlis samarT-
lis kanonmdeblobaSi amgvari
normis arseboba manamdea saWiro,
sanam sasamarTloebis mier amgva-
ri gadawyvetilebis miRebis Tun-
dac saSiSroeba arsebobs.
aRniSnuli normis gauqmeba ka-
nonmdeblobaSi aramarTebulia,
radgan es norma yovelTvis iyo
da iqneba erTgvari dacvis meqa-
nizmi, raTa mosamarTleTa mxri-
dan adgili ar hqondes ukanono
gadawyvetilebis miRebis faqts.
amdenad, mizanSewonilad mig-
vaCnia sisxlis samarTlis kanonm-
deblobaSi moxdes Sesabamisi
cvlileba da es muxli kvlav amoq-
meddes sisxlis samarTlis ko-
deqsSi.
samarTlianoba moiTxovs aRi-
niSnos, rom 2012 wlis saparla-
mento arCevnebis Semdeg axalma
xelisuflebam da saqarTvelos
parlamentma daiwyo farTo saka-
nonmdeblo saqmianoba, svla agre-
siuli sakanonmdeblo diletan-
tizmidan normalur sakanonmdeb-
lo saqmianobisaken, rac konkre-
tulad samarTlian da obieqtur
sakanonmdeblo cvlilebebSi
aisaxeba.
Cveni azriT, saWiroa kanonm-
debelma sisxlis samarTlis ka-
nonmdeblobaSi TandaTanobiT
cvlilebebis Setanis gziT uz-
runvelyos amgvari da sxva norme-
bis, romlebzedac aq ar gvqonia
msjeloba, gauqmeba, Secvla da mi-
si sisxlis samarTlis kanonmdeb-
lobasTan SesabamisobaSi moyva-
na~.
givi abaSiZe
samarTlis doqtori
sisxlis samarTlis
kanonmdebloba Zireul
cvlilebebs saWiroebs
10 iivvnniissii
globalizacia kanonzomieri pro-
cesia, romelic mniSvnelovanwilad gan-
pirobebulia ekonomikuri faqtorebiT,
saxeldobr, Tavisufali vaWrobis koa-
liciebis upiratesobebiT proteqcio-
nizmis koaliciebTan SedarebiT msof-
lio masStabiT. amave dros udavoa, rom
Tanamedrove msoflioSi kontaqtebis
gaZlierebam, ekonomikurma kooperaciam
da unifikaciam ganapiroba kulturaTa
daaxloeba. savsebiT samarTliani iqneba
SeniSvna, rom kulturaTa daaxloeba da
unifikacia yovelTvis Tan axlda isto-
riul process da aq araferia axali. mag-
ram samwuxarod, erTis mxriv Cven gveub-
nebian, rom warmoqmnilia ,,globaluri
adamianuri imperia”, romelsac SeuZlia
daCrdilos yvela wina civilizacia da
romelsac, SesaZlebelia elis tragiku-
li dasasruli, xolo, meore mxriv gva-
uwyeben, rom ,,adamianis globaluri im-
periis pirobebSi” zustad erovnuli su-
vereniteti aris am globaluri imperiis
gadarCenis ZiriTadi dabrkoleba. gasa-
gebia am italieli avtoris, e. w. romau-
li klubis damaarseblis aseTi pozicia.
faqtia, rom globalizaciis procesSi
italiur kulturas, mis TavisTavadobas
bevri araferi akldeba, radgan mas ukve
didi xania SemuSavebuli aqvs sxva kul-
turebTan urTierTobaSi brZolis Zli-
eri imuniteti.
im qveynebSi ki, sadac suvereniteti
SedarebiT axali monapovaria, swrafma
globalizaciam SeiZleba erovnuli
kulturis SenarCunebis TvalsazrisiT
gamousworebeli Sedegebi gamoiwvios,
radgan globalizaciis ekonomikur da
kulturul RirebulebaTa talRaze Ca-
moyalibebuli elita arc Tu iSviaTad
cdilobs forsirebulad ,,gaaTanamed-
rovos~ esa Tu is qveyana, ramac SeiZleba,
piriqiT, qveynis ukusvla gamoiwvios.
amitom vfiqrobT, rom erovnuli iden-
tobis ganmtkiceba erT-erTi umniSvne-
lovanesi problemaa im qveynebSi, rom-
lebmac arc Tu didi xnis win moipoves
suvereniteti.
oqsfordis leqsikoni identobas,
rogorc absolutur igiveobas ganmar-
tavs. levi-strosis mixedviT ,,idento-
ba” ganisazRvreba rogorc faqtiuri
obieqtis saxeoba, romelsac unda dav-
eyrdnoT movlenebis gansamartavad. sa-
ubroben agreTve e. w. nacionalur iden-
tobaze. fsiqologiur literaturaSi ki
identoba gaigivebulia pirovnebis mi-
er sakuTari Tavis gansazRvrebisa Tu
aRwerilobis Sesabamisad arsebul Ri-
rebulebebTan, rwmenebTan da idealeb-
Tan, romlebic individualuri qcevis
warmarTvas ganapirobeben. socialuri
fsiqologiis e.w. socialuri identobis
Teoriis mixedviT identifikacia yvela
cocxali arsebisaTvis damaxasiaTebeli
universaluri procesia. individebi po-
zitiuri Sefasebis miRebas cdiloben,
rac socialuri jgufebisadmi kuTvni-
lebaze da masTan dakavSirebul Sefase-
bebze aris damokidebuli. identifika-
ciis procesi or ganzomilebas efuZne-
ba. pirveli - socialuri klasifikaciis
kognituri ganzomilebaa: adamianebi
cdiloben jgufebSi aRmoaCinon msgav-
seba, romelic dakavSirebulia maT aqti-
vobasTan, midrekilebasTan an qcevas-
Tan. meore ganzomileba - pozitiuri
Sefasebis miRebis grZnobebTan da soc-
ialur kategoriisadmi kuTvnilebasTan
aris dakavSirebuli. e. eriqsonis mixed-
viT, identobis gansazRvrebaSi gamoyo-
fen sam elements. pirveli: adamiani sa-
kuTar pirovnebas mudmivad sakuTar Ta-
vTan gaigivebulad unda aRiqvamdes; me-
ore: sxva mniSvnelovani adamianebi ag-
reTve unda xedavdnen individis sak-
uTar TavTan gaigivebulobasa da mT-
lianobas. mesame: adamians unda hqondes
darwmunebulobis gancda, rom misi mTl-
ianobis Sinagani da garegani mxareebi Se-
Tanxmebuli arian erTmaneTTan.
evropuli tradicia ar asxvavebs
erovnuli identobis aRmniSvnel ter-
mins `Nationality” da moqalaqeobas “Nat-ionality“ (Tumca evropul enebSi moqala-
qeobis aRsaniSnavad arsebobs meore
sityvac, kerZod, inglisurSi “Citizens-hip”). am principiT, magaliTad, frangi
nacionalobis adamiani SeiZleba iyos
warmoSobiT `frangi“ an `alJireli“.
zogierT SemTxvevaSi, moqalaqes paspor-
tSi uweria „nacionaloba“ amerikeli,
xolo warmoSoba italieli. sabWoTa
kavSirSi moqalaqes pasportSi ewera
`sabWoTa kavSiris moqalaqe“, xolo
erovnebis grafaSi „qarTveli“.
damoukideblobis mopovebis Semdeg
saqarTveloSi pirvelad gadmoRebuli
iyo sabWoTa kavSirSi arsebuli praqtika
da pasportSi Tu piradobis mowmobaSi
iwereboda moqalaqe, erovneba qarTveli
(somexi, rusi da a.S.). mogvianebiT ki, pas-
portebSi Tu mowmobebSi datovebul iq-
na mxolod moqalaqeobis aRmniSvneli
Canaweri “moqalaqis piradobis mowmo-
ba.“
rogorc qarTuli, ise araqarTuli
warmoSobis saqarTvelos moqalaqeebi-
saTvis aseTi Canaweri miuRebelia Semde-
gi garemoebebis gamo:
qarTuli warmoSobis mosaxleobas
aseTi xasiaTis Canaweri erovnuli iden-
tobis saxelmwifoebriv doneze SezRu-
dvad, xolo araqarTuli mosaxleobis
nawils ki, erovnul diskriminaciad Se-
uZlia miiCnios. qarTuli warmoSobis
moqalaqeebs erovnuli identobis dakma-
yofileba ar SeuZlia piradobis mowmo-
bis saSualebiT, romelic mxolod im
SemTxvevaSi ganxorcieldeba, Tu iq iqne-
ba Cawerili qarTveli. ase rom, pirado-
bis mowmobis `moqalaqe” ar iwvevs mas-
Tan gaigivebas da amgvarad iqmneba iseTi
gancda, rom pirovnebis gasaigivebeli
Canaweri – „moqalaqe“, erovnulobis
TvalsazrisiT carieli adgilia da mas-
Tan gaigiveba ar aris dakavSirebuli
qarTvelobasTan da sityva moqalaqe in-
diferentulia termin saqarTvelosTan
mimarTebaSi.
Znelia imis garkveva, Tu ras fiq-
robdnen pasportSi Tu piradobis mow-
mobaSi aseTi Canaweris avtorebi, magram
SesaZlebelia, rom maTi azriT, Tu saqa-
rTvelos moqalaqeebs maTi erovnuli
warmoSobis miuxedavad piradobis mowm-
obasa Tu pasportSi CaewerebodaT mxo-
lod `moqalaqe,“ maSin qarTuli warmoS-
obis moqalaqeebs erovnuli identobis
TvalsazrisiT problema ar Seeq-
mnebodaT, radgan isini isedac “qarTve-
lebi” arian, xolo araqarTuli warmoS-
obis moqalaqeebi kmayofili iqnebodnen,
radgan qarTvelebTan `qarTvelobiT” ki
ar iqnebodnen gaTanabrebulebi, rac
saqarTvelos saxelmwifosTan adapt-
aciis maCvenebeli iqneboda, aramed neb-
ismieri warmoSobis adamiani moqalaqeo-
basTan iqneboda gaigivebuli da amiT
realurad ignorirebuli iqneboda `qa-
rTveloba,“ rac sinamdvileSi saqarT-
velos saxelmwifoebriobis ignori-
rebis tolfasia. aseT SemTxvevaSi saku-
Tari Tavis `saqarTvelosadmi” miku-
Tvneba da masTan gaigiveba SeuZlebelia
mxolod piradobis mowmobasa Tu pas-
portSi miTiTebuli gvaris, saxelis,
dabadebis welis, Tvis, adgilisa Tu
ricxvis mixedviT. `saqarTvelosTan“
asociaciebis damyareba msgavsebis as-
ociaciis mixedviT unda moxdes, magram
pasportSi Tu piradobis mowmobaSi ar-
sad ar aris gamoyenebuli termini qar-
Tveli (erovneba) da arc termini qar-
Tuli (moqalaqeoba), romelTa meSv-
eobiT SesaZlebeli iqneboda saxe-
lmwifos saxelwodebasTan dakavSireba
da sakuTari Tavis masTan gaigiveba. aso-
ciaciis damyarebis dros aucilebelia,
raRac saerTo niSani arsebobdes or sag-
ansa Tu movlenas Soris. winaaRmdeg Sem-
TxvevaSi `saqarTvelosTan“ asocir-
ebuloba mxolod formaluri, araa-
rsebiTi, SemTxveviTi xasiaTis matar-
ebeli iqneba, romelic gamowveulia ra-
Rac pragmatuli anda iZulebiTi faqto-
rebiT. amitom iseT aucilebel niSnad,
romelic saSualebas miscems nebismieri
warmoSobis moqalaqes gaaigivos saku-
Tari Tavi saqarTvelosTan, aris mxo-
lod da mxolod `qarTvelis” kon-
struqti. amitom ki pasportSi Tu pir-
adobis mowmobaSi absoluturad auci-
lebelia Caiweros qarTuli saxelmwif-
osaTvis saxelwodebis mimniWebeli ero-
vnebis dasaxeleba. winaaRmdeg SemTxve-
vaSi, TviTon saxelmwifos saxelwo-
debis (saqarTvelo) dakavSirebac Seu-
Zlebeli xdeba qarTuli mosaxleobis
dasaxelebasTan (qarTvelebi) da qarT-
veli pirovnebis dasaxelebasTan (qarT-
veli), radgan arc erTi maTgani (garda
saqarTvelosi) sxvagan oficialurad ar
aris dafiqsirebuli. saxelmwifo ki,
zustad erovnulobis oficialuri gan-
xorcielebaa.
qarTuli saxelmwifos saxelwodeba
ki aris lingvisturad dakavSirebuli
„qarTvelebTan” da „qarTvelTan,” mag-
ram oficialurad, saxelmwifoebrivad
aseTi dakavSirebuloba ar arsebobs. sa-
qarTvelo ara ubralod saqarTvelos
moqalaqeTa erTobliobaa, aramed upir-
veles yovlisa, qarTvelTa (erovnuli
warmoSobis miuxedavad) erTobliobaa
anu iseT adamianTa erTobliobaa, rom-
lebic ara mxolod qveynis moqala-
qeebaT aRiareben sakuTar Tavs, aramed
agreTve saxelmwifos qarTvelebisadmi
kuTvnil qveyanad aRiareben. winaaRmdeg
SemTxvevaSi, sxelwodeba saqarTvelo
ubralod geografiuli saxelwodebisa
da ara damoukidebeli saxelmwifos
funqciis matarebeli xdeba, iseve, ro-
gorc, magaliTad, kavkasia. kavkasiasTan
gasaigiveblad sakmarisia Cven sakuTari
Tavi mivakuTvnoT kavkasielebs da amg-
varad kavkasiasTan gaigivebac uzrunv-
elyofili iqneba. magram saqme isaa, rom
aseTi damoukidebeli saxelmwifo ar ar-
sebobs da aseTi identoba ubralo ko-
loritulobis farglebs ar scildeba.
damoukidebel saxelmwifoSi ki, ar SeiZ-
leba ignorirebuli iqnes romelime
komponenti, romelic damoukidebeli
saxelmwifos saxelwodebis mimcem moqa-
laqes SezRudavs saxelmwifosTan sru-
lyofili identobis dadgenaSi. winaaRm-
deg SemTxvevaSi gamodis, rom moqalaqes
ar aqvs qveynis srulyofili moqalaqis
gancda, ar miaCnia, rom es saxelmwifo
mas ekuTvnis, ar aqvs gaTavisebuli es sa-
xelmwifo, is misTvis ucxoa da amitom
savsebiT SesaZlebelia, rom mas, rogorc
ucxos, ise moepyras anu ar izrunos mas-
ze, ar daicvas is da miiCnios, rom saxel-
mwifo ar aRiarebs mas rogorc srul-
yofil moqalaqes da amitom masac SeuZ-
lia ar aRiaros aseTi saxelmwifo ro-
gorc sakuTari, axlobeli.
sityva moqalaqe emociurobas mok-
lebuli, oficialuri konstruqtia, ro-
melic xelovnurobis gancdas iwvevs da
am xelovnur konstruqtTan gaigiveba
erovnulobaze uaris tolfas mdgoma-
reobaSi Cayenebas niSnavs, radgan sityva
moqalaqe sityva nacionalobasagan
(`Nationality”) gansxvavebiT erT da imave
dros ar niSnavs moqalaqeobasa da ero-
vnulobas, aramed is mxolod da mxo-
lod moqalaqes (`Citizenship”) niSnavs da
amitom qarTuli warmoSobis adamiani
aq UuTuod naklulobis grZnobas gani-
cdis.
am SemTxvevaSi qarTvel adamians,
rogorc saxelmwifosaTvis saxelwode-
bis mimniWebeli erovnebis warmomadge-
nels anu e. w. satitulo erovnebis war-
momadgenels aigiveben yvela sxva erov-
nebis adamianTan da ara piriqiT, rogo-
rc es miRebulia saerTaSoriso praq-
tikaSi, rodesac sxva erovnuli warmo-
Sobis adamianebi gaigivdebian qveynis-
aTvis saxelwodebis mimniWebel erovne-
basTan. aq ki gaigiveba qveynis saxel-
wodebas - `saqarTvelos” ki ar ukavSir-
deba, aramed saqarTvelos moqalaqes
ukavSirdeba. aseTi identificireba uT-
uod erTi da igive ar aris, radgan, am
SemTxvevaSi, ZiriTadi azris matareb-
eli sityva saqarTvelo ki ar aris, ara-
med moqalaqeobaa. moqalaqeoba SeiZle-
ba iyos droebiTi, mudmivi, ormagi. am
SemTxvevaSi, iseve, rogorc nebismieri
gansazRvreba sityva saqarTvelos sity-
va moqalaqeobis mxolod specifikis
aRmniSvnelia da ara arsis. amrigad,
verbaluri konstruqti saqarTvelos
moqalaqe upirveles yovlisa dakavSir-
ebulia moqalaqeobasTan da mxolod
Semdeg saqarTvelosTan. am dros ki sa-
qarTvelos moqalaqe sakuTar Tavs sa-
qarvelosTan unda aigivebdes, magram
radgan konkretul pirovnebas SeuZlia
sakuTari Tavi mxolod moqalaqesTan
(Tundac saqarTvelos) gaaigivos, gam-
odis, rom saqarTvelosTan, rogorc
qveyanasTan gaigivebis SesaZlebloba
mas aRar aqvs, im dros, rodesac moqala-
qeoba aucileblad gulisxmobs qvey-
anasTan identifikaciisa anu gaigivebis
SesaZleblobas.
saqarTvelo qarTuli saxelmwifo-
ebriobis struqturis umaRlesi
mwvervalia, qarTvelobis organizaci-
uli sistemis srulyofili ganxorcie-
lebulobaa. saqarTvelo amJamad qarT-
velTa integrirebuli cnebaa da amitom
saqarTvelos nebismier moqalaqes misi
erovnuli warmomavlobis miuxedavad
aqvs molodini, rom individualurad am
saxelmwifoebriobis ganmasaxierebel
zogad da yvela moqalaqis momcvel sa-
qarTvelos cnebasTan identificireba
SesaZlebelia ara uSualod cneba saqar-
TvelosTan identifikaciiT, aramed Su-
amavali cneba qarTvelis gamoyenebiT,
romelic individualuri gamoyenebis
konstruqtia da misi meSveobiT adamiani
xdeba saerTod qarTvelTa warm-
omadgeneli, radgan sakuTar Tavs mia-
kuTvnebs qarTvelTa erTobas e. i. aigi-
vebs sakuTar Tavs saerTod qarTvel-
ebTan da amis Semdeg saqarTvelosTan.
aseTi gaigiveba SeiZleba moxdes saxel-
mwifos arsebobis gareSec adamianis cn-
obierebaSi, rodesac misi SesaZleblo-
bebi oficialuri aRiarebisa SezRudu-
lia anu mas oficialurad ar SeuZlia
sakuTari Tavi miakuTvnos qarTvelTa
erTobas da oficialurad sakuTari Ta-
vi damoukidebeli saxelmwifos, saqa-
rTvelos moqalaqed ganicados. es ki
imas niSnavs, rom Tu adamians ar aqvs sa-
Sualeba oficialurad sakuTari Tavi
gaaigivos damoukidebel saqarTve-
losTan, is rCeba imave mdgomareobaSi,
ra mdgomareobaSic iyo is saqarTvelos
mier damoukideblobis miRwevamde.
`saqarTvelos moqalaqis” konst-
ruqti ar aris mxolod naklulobis
grZnobis gamomwvevi, radgan nakl-
ulobis grZnobis dros, adamiani raRac
odenobiT srulyofisa Tu sru-
lfasovnebis gancdas mainc flobs. am
SeTxvevaSi ki `qarTvelisaTvis” pir-
ovnuli erovnuli identifikaciisaTvis
“saqarTvelos moqalaqis” konstruqti
saerTod miuRebelia, radgan pasportSi
Tu piradobis mowmobaSi ar aris naCvene-
bi oficialurad ra erovnebis pirovne-
bis damadasturebel mowmobasTan gvaqvs
saqme.
amgvarad, qarTuli saxelmwifosaT-
vis misi saxelwodebis mimniWebeli ada-
mianisaTvis mis piradobis damadastur-
ebel mowmobaSi Tu pasportSi erovnebis
aRmniSvneli terminis `qarTvelis” ga-
motovebis gamo am sabuTSi darCenil
terminTan saqarTvelos `moqalaqe” gai-
giveba-identifikacia SeuZlebeli xde-
ba. is ucxo, miuRebel, xelovnur, rea-
lobas moklebul konstruqtad aRiqme-
ba, romelsac qarTul erovnul cno-
bierebasTan araviTari kavSiri ara aqvs
da amitom saqarTvelos moqalaqis pas-
portSi da piradobis mowmobaSi auci-
leblad unda iqnes Setanili erovnebis
aRmniSvneli sityva “qarTveli.”
termini „qarTveli“, iseve, rogorc
Sesabamisi termini frangul Tu sxva ev-
ropuli qveynis piradobis mowmobaSi Tu
pasportSi erTdroulad aRniSnavs yof-
nasa da kuTvnilebas (me var qarTveli,
qarTveli iseTive Cemi niSania, Cemi Tvi-
sebaa, rogorc Cemi saxeli anu is me me-
kuTvnis) da amave dros termini `qar-
Tveli” qarTvelTa erTobliobisadmi
kuTvnilebas aRniSnavs (Cven varT qarT-
velebi) da am kuTvnilebis gacnobiere-
biT am erTobliobis SemadgenlobaSi
yofnasac aRniSnavs.
identoba TanasworobasTanac aris
dakavSirebuli. saqarTvelos moqalaqis
`qarTvelTan” gaigivebiT dadasturebu-
li iqneboda araqarTuli warmoSobis
adamianebis Tanasworoba warmoSobiT qa-
rTvelebTan, xolo amJamad arsebuli
mdgomareoba ignorirebas ukeTebs sax-
elmwifosaTvis saxelwodebis mim-
niWebeli mosaxleobis saxelwodebas,
rac mxolod da mxolod diskriminaciad
SeiZleba iqnes Sefasebuli.
amJamad mdgomareoba iseTia, rom
araqarTuli warmoSobis mosaxleobas
saSualeba aqvs saqarTvelos moqalaqes-
Tan identifikaciiT gverdi auaros `qa-
rTvelTan” identificirebas, rogorc
realur, srulyofil saqarTvelos saxe-
lmwifos pirovnul, individualur gan-
saxierebas da am realuri gansaxierebis
nacvlad iTvisebs, miikuTvnebs qarTuli
saxelmwifoebriobis zedapirul, araa-
rsebiT konstruqts, surogats, rac bu-
nebrivia mas ar aZlevs srulyofil moq-
alaqeobasTan identifikaciis saSu-
alebas misi survilis miuxedavad. aq aS-
karad sxva erovnuli warmoSobis adamia-
nis diskriminaciasTan gvaqvs saqme. nebi-
smier adamians misi erovnuli warmoSo-
bis miuxedavad ufleba unda hqondes mo-
qalaqeobis surogats ki ara, aramed
srulyofil konstruqts daeuflos.
aseTi ram mxolod im SemTxvevaSi aris
SesaZlebeli, Tu nebismieri erovnuli
warmomavlobis qarTveli moqalaqis
pasportSi Tu piradobis mowmobaSi ero-
vnebis aRsaniSnavad gamoyenebuli iqneba
termini `qarTveli“. saqme isaa, rom sax-
elmwifoebrivi nacionaluri identoba
aucileblad unda Seesatyvisebodes sa-
xelmwifosaTvis saxelwodebis mimcemi
erovnebis saxelwodebas da amitom qar-
Tuli warmoSobis adamianTa eTnikuri
identobis maCvenebeli qarTveli auci-
leblad unda iyos asaxuli piradobis
mowmobaSi Tu pasportSi. winaaRmdeg
SemTxvevaSi SeuZlebelia vamtkicoT,
rom saqarTvelo qarTvelTa qveyanaa.
amave dros aseTi mtkicebuleba sulac
ar aris qarTvelTa upiratesobis aRm-
niSvneli. aq ubralod arsebuli faqtis
oficialuri dadasturebaa anu gan-
martebaa, Tu ra aris saqarTvelo, iseve
rogorc analogiuri gziT SeiZleba
ganmartebuli iqnes, Tu ra aris safran-
geTi, germania, ruseTi da ase Semdeg.
rodesac saxelmwifoebriobis erT-
erT umniSvnelovanes dokumentSi srul-
yofilad ar aris warmodgenili `saxelm-
wifos moqalaqis” konstruqti, es gare-
moeba TviT qarTuli warmoSobis mosax-
leobaSic iwvevs saqarTvelos `moqala-
qis” konstruqtis kanonzomier gaufasu-
rebas, kuTxuri kuTvnilebis win wam-
owevas da cnobierebaSi mis ganmtk-
icebas, rac, ra Tqma unda, arasasurvel
mdgomareobad unda iqnes Sefasebuli.
SesaZlebelia damkvidrebuli iqnes
Cveulebrivi evropuli tradicia, rode-
sac cal-calke ar iqneba gamoyenebuli
arc saqarTvelos `moqalaqe” da arc
sityva erovneba, aramed gamoyenebuli
iqneba sityva nacionaloba, romelic ev-
ropuli `Nationality”-s tolfasad
unda miviCnioT da romelic erTdrou-
lad aRniSnavs, rogorc moqalaqeobas
ise erovnebasac da mis gaswvriv Caiwere-
ba “qarTveli.” im SemTxvevaSi Tu warm-
oSobiT qarTvels an sxva erovnebis war-
moSobis adamians eqneba survili, rom pi-
radobis mowmobaSi Tu pasportSi miTi-
Tebuli iyos misi erovnuli warmoSobis
Sesaxeb, maSin aseTi SesaZlebloba unda
iyos gaTvaliswinebuli (amave dros un-
da iyos ganmartebuli, rom erovnuli
warmoSobis dafiqsireba garveulwilad
SeiZleba diskriminaciadD iqnes Sef-
asebuli). aseT SemTxvevaSi piradobis
mowmoba an pasporti TviTon gaxdeba
srulyofili dokumenti da pirovnuli
sisavsisa da srulyofilebis safuZve-
li.
srulyofil saxelmwifo konstitu-
ciuri moqalaqeobis savaraudo konst-
ruqtTan (am SemTxvevaSi „qarTveli“)
adaptacia (es qarTuli warmoSobis mosa-
xleobasac exeba), Cveulebrivi da auci-
lebeli procesia, romelic zustad sax-
elmwifos moqalaqeTa Tanasworobas,
srulfasovnebis gancdas, Rirsebis grZ-
nobas, sakuTari Tavis saxelmwifos sru-
lyofili moqalaqisa da sakuTari Tavis
srulyofil pirovnebad grZnobis uz-
runvelyofas ganapirobebs.
erovnuli (nacionaluri) identobis
srulyofili Camoyalibeba saxelmwifos
funqcionirebis erT-erTi umniSvne-
lovanesi sakiTxia, radgan identoba da-
kavSirebulia moralur cxovrebasTan,
altruizmTan, romelTa gareSe SeuZle-
belia saxelmwifosadmi ukiduresi eg-
oisturi, viwro jgufuri Tu partiku-
laristuli damokidebulebis daZleva.
SeiZleba davaskvnaT, rom identoba
aris sakuTari arsebobis, Tavisi `me”-s
sakuTari Tavisadmi kuTvnilebis, saku-
Tari pirovnebis Tavisufali gamgebl-
obis SesaZleblobisa da socialurad
Tanasworuflebianobis safuZvelze ga-
erTianebul, mkveTrad gamocalkevebul
adamianTa mTlianobis gaigivebulobis
cnobieri fenomenologiuri konstr-
uqti.
eTnikuri TviTcnobierebis doneze
identoba fenomenologiurad realiz-
deba sakuTari `me”-s erovnulobasTan
gaigivebulobaSi, xolo saxelmwifos
doneze erovnulobasTan fenomenolo-
giuri gaigivebuloba transformirdeba
oficialurad dadasturebul da qve-
ynis suverenitetiT gamtkicebul sak-
uTari `me”-s sistemur gaigivebulobaSi
erovnulobasTan, moqalaqeobasTan da
saxelmwifosTan.
aseTi identifikaciis, rogorc
identobis miRwevis uzrunvelyofis
procesis, srulyofili realizacia Se-
saZlebelia mxolod maSin, rodesac ind-
vidualobis (erovneba), saxelmwifoeb-
riobisa (saxelmwifos saxelwodeba) da
moqalaqeobis (saxelmwifosadmi kuT-
vnilebis fiqsacia) gaigivebulobis faq-
torebs aqvT erTi da igive lingvisturi
safuZveli.
bolo dros, presaSi gamoTqmulia
azri, rom saqarTvelos moqalaqis erov-
neba aucileblad unda Caiweros
pasportSi Tu piradobis mowmobaSi misi
survilis Sesabamisad, rac arsebul
mdgomareobasTan SedarebiT, win
gadadgmul nabijad unda Sefasdes.
guram Caganava, profesori
eerroovvnnuullii iiddeennttoobbiiss
ffssiiqqoollooggiiuurrii pprroobblleemmeebbii
11iivvnniissii
baTumis SoTa
rusTavelis
saxelmwifo universiteti
a k a d e m i u r i
s a b W o
misamarTi: 6010, q. baTumi,
ninoSvilis q., 35
tel/faqsi: (+995 222) 27 17 87
el. fosta: [email protected]
dd aa dd gg ee nn ii ll ee bb aa ##8844
2013 wlis 19 agvisto,
q. baTumi
ssip baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis 2012-22013 saswavlo wlis
kursdamTavrebuli, akademiuri davalianebis
mqone zogierTi studentisaTvis gamonakli-
sis daSvebis Sesaxeb
umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb saqarTve-
los kanonis 21-e muxlis pirveli punqtis, 43-
e muxlis me-12 punqtis, `bsu~-s wesdebis me-8
da 66-e muxlebis, ,,bsu~-s fakultetebis im
studentTaTvis `bsu~-s studentis statusis
Sewyvetis Taobaze brZanebis gamosacemad ad-
ministraciuli warmoebis dawyebis Sesaxeb,
romelTa saganmanaTleblo programis vada
amoiwura 2012-2013 saswavlo wlis bolos da
ver Seasrules programiT gaTvaliswinebu-
li moTxovnebi bsu-s reqtoris 2013 wlis ag-
vistos brZanebebis safuZvelze, akademiurma
sabWom
d a a d g i n a:
1. ssip baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis 2012-2013 saswavlo wlis
kursdamTavrebul, akademiuri davalianebis
mqone studentebs,romlebic bsu-s studentis
statusis Sewyvetis Sesaxeb aqtis gamosace-
mad dawyebuli administraciuli warmoebis
procesSi momarTaven bsu-s swavlis gagrZe-
lebis moTxovniT, mieceT SesaZlebloba 2013-
2014 saswavlo wlis bolomde aiTvison dava-
lianebuli sagnebi (kreditebi);
2. am dadgenilebiT gansazRvruli katego-
riis studentebs mieceT SesaZlebloba 2013-
2014 saswavlo wels, dadgenil vadebSi gaia-
ron administraciuli da akademiuri regist-
racia. am registraciis gauvlelobis SemTx-
vevaSi ki gamocemuli iqnes brZaneba maTTvis
studentis statusis Sewyvetis Sesaxeb.
3. studentebs, romelTa davalianebuli
kredi-e, SeuwydeT studentis statusi, gamo-
naklisis daSvebis gareSe;
4. baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis reqtors eTxovos ?su-s stu-
dentTaTvis Sesabamisi saganmanaTleblo
programis moTxovnaTa Seusruleblobis ga-
mo studentis statusis Sewyvetis Taobaze
aqtis gamosacemad administraciuli warmoe-
bis dawyebis Sesaxeb reqtoris brZanebebis
Sedegad,winamdebare dadgenilebis moTxovne-
bis gaTvaliswinebiT, Sesabamisi aqtebis ga-
mocema;
5. es dadgenileba sajaro gamocxadebis
mizniT ganTavsdes universitetis administ-
raciuli Senobisa da fakultetebis dekana-
tebis sainformacio dafebze, aseve gamoqveyn-
des universitetis oficialur vebgverdze
da gazeTSi baTumis universiteti;
6. dadgenileba ZalaSia xelmowerisTanave.
akademiuri sabWos Tavmjdomare,
reqtori, profesori
alioSa bakuriZe
TanamSromlobis memorandumi
gaformdeba baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitetsa
da saqarTvelos sapatriarqos
wmida Tamar mefis saxelobis sas-
wavlo universitets Soris. bsu-s
reqtorTan, profesor alioSa ba-
kuriZesTan gamarTul Sexvedraze
wmida Tamar mefis saxelobis sas-
wavlo universitetis reqtorma,
arqimandritma adam axalaZem Ta-
namSromlobis mimarTulebebze
isaubra. memorandumis farglebSi
amoqmeddeba gacvliTi programe-
bi, Catardeba erToblivi konfe-
renciebi, simpoziumebi, seminare-
bi, treningebi da SemoqmedebiTi
saRamoebi. xelSekrulebis Tanax-
mad, gamoicema saxelmZRvaneloe-
bi, samecniero Sromebi, krebule-
bi da monografiebi. mxareTa Se-
TanxmebiT, 10 oqtombers baTumSi
gaimarTeba literaturul-musi-
kaluri warmodgena.
universitetis reqtoris mo-
adgilem irakli baramiZem, admi-
nistraciis xelmZRvanelma ediSer
CavleiSvilma da mikrosafinanso
organizacia ss „lazika kapita-
lis“ generalurma direqtorma be-
sik Sengeliam TanamSromlobis me-
morandums moaweres xeli. xelSek-
ruleba iTvaliswinebs Sesabamisi
specialobis studentTa saswavlo
da profesiuli praqtikisa da sta-
Jirebis gavlas, rac xels Se-
uwyobs axalgazrdebSi profesiu-
li da analitikuri unar-Cvevebis
Camoyalibebasa da Teoriuli
codnis praqtikuli saqmianobiT
ganmtkicebas. memorandumi miznad
isaxavs aseve umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis kursdam-
TavrebulTa dasaqmebas, universi-
tetis TanamSromlebisa da stu-
dentebisaTvis kompaniis produq-
ciisa da momsaxurebis miwodebas
specialuri pirobebiT.
germaniis akademiuri gacvlis
samsaxuris - DAAD-is mxardaWeri-
Ta da baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis orga-
nizebiT germanistikis mimarTu-
lebis doqtorantTa meore kon-
ferencia gaimarTa. sesiaze saqar-
Tvelos sxvadasxva umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebulebis
doqtorantebma sadoqtoro naS-
romebis proeqtebi warmoadgines
da kvlevis meTodologiasTan er-
Tad kvlevis procesSi wamoWrili
problemebis daZlevis gzebi gani-
xiles. momavalma mkvlevrebma ase-
ve isaubres doqtorantTa mxar-
damWeri saerTaSoriso donori
organizaciebis sagranto proeq-
tebze. konferenciis muSaobaSi
germaniis akademiuri gacvlis
samsaxuris sainformacio cent-
ris xelmZRvaneli, profesori
elizabeT fenori da DAAD-is
profesori TurqeTSi (aTaTurqis
universiteti) enriko lipmani mo-
nawileobdnen.
universitetSi „erazmus mun-
dusis“ gacvliTi programis mona-
wile poloneli studentebis ga-
cileba da programa ELECTRA-s
gamarjvebuli konkursantebis
wardgineba moewyo. Sexvedraze
slavistikis departamentis asis-
tent profesorma sofiko TavarT-
qilaZem saerTaSoriso gacvliTi
programis farglebSi SvedeTis
universitetSi warmoebuli kvle-
va Ziebis Sedegebi Seajama. baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti „erazmus mundusis“
oTxi proeqtis: ALRAKIS-is, WEBB-is, ELECTRA-s,
EUROEAST-is konsorciumis wevria, rac saSualebas
aZlevs umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis
studentebsa da profesor-maswavleblebs swavlis
gasagrZeleblad da kvalifikaciis asamaRleblad
evropis wamyvan universitetebs ewvion. paralelu-
rad bsu maspinZlobs partniori universitetebis
warmomadgenlebs. ALRAKIS-is programiT 2012-2013
saswavlo wels universitetSi swavlas eqvsi evrope-
li studenti ganagrZobs. Sexvedris dasasruls pro-
eqtis koordinatorma lela TurmaniZem programis
monawileebs „bsu-s erazmuselTa klubis“ Camoyali-
bebis idea gaacno.
germanistikis mimarTulebis doqtorantTa
meore konferencia gaimarTa
`erazmus mundusis~ gacvliT programaSi
monawile qarTvel da ucxoel
studentebTan Sexvedra gaimarTa
wmida Tamar mefis saxelobis saswavlo
universitetTan memorandumi gaformdeba
mikrosafinanso organizacia `lazika
kapitalTan~ memorandumi gaformda
12 iivvnniissii
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi~
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
C M Y K
baTumis istoria mravalferovania, mi-
si istoria mebadurebis patara soflidan
iwyeba, saidanac Camoyalibda igi qalaqad.
dRes am patara qalaqs didi da saintereso
matiane aqvs, rogorc qalaqis, aseve mis
nusxaSi Setanili uamravi kulturuli
memkvidreobis mqone istoriuli Zeglebi-
sa. sainteresoa baTumis arqiteqturuli
sivrce, romlis ganviTarebas me-19 sauku-
nis meore naxevarSi Caeyara safuZveli,
rac uSualod ukavSirdeboda navsayude-
lis baTumis koncxisken gadmonacvlebis
process. me-19 saukunis 70-iani wlebisT-
vis qalaqis sazRvrebi nuri-gelis tbis mi-
damoebamde aRwevda.me-19 saukunis 80-ian
wlebSi qalaqis swrafi ganviTareba da-
iwyo. am droisTvis, faqtobrivad, gan-
sazRvruli iyo qalaqis dagegmareba da qa-
laqmSeneblobis ZiriTadi parametrebi.
1890-iani wlebis monacemebiT administra-
ciulad baTumi oTx policiur ubnad iyo
dayofili. azizie, romelic moicavda qa-
laqis Crdilo-aRmosavleT nawils, msxvi-
li vaWrobis centri iyo. azizies aRmosav-
leTiT mdebareobda axmedie, romelic viw-
ro da mrude Sesaxvevebis mqone ganaSenia-
nebiT xasiaTdeboda. am ubanSi mdebareob-
da savaWro dawesebulebebi, Turquli ba-
zari, sawvrilmano duqnebi, yavaxanebi da
sxva.
mosaxleobis Raribi fena qalaqis yve-
laze did ubanSi, mufTieSi cxovrobda, sa-
dac navTobis qarxnebi iyo ganlagebuli.
azizies samxreTiT mdebare, axalaRmoce-
nebuli ubani _ nuri ufro evropuli sti-
lis dasaxleba iyo. aqve iyo vaJTa da qalTa
gimnaziebi da marinis qalTa saswavlebeli.
sanapiro zolSi mdebareobda ekonomi-
kuri TvalsazrisiT yvelaze mniSvnelova-
ni obieqti _ porti. SemTxveviTi ar iyo,
rom baTumSi yvela quCa iwyeboda zRvidan.
aseTi ganaSenianeba xels uwyobda baTumis
mxatvruli iersaxis warmoCenasa da qala-
qis Tavisuflad gaxsnas zRvis sivrcidan.
baTumi aris qalaqi, romelsac alama-
zebs baTumuri Senobebi, Zeglebi, adamia-
nebi, romlebmac Seqmnes an qmnian baTumis
istorias. erT-erT aseT adgils warmoad-
gens moswavle-axalgazrdobis parki. aR-
niSnul parkSi baTumisTvis damaxasiaTebe-
li ramdenime dekoratiuli qandakeba id-
ga. swored aseTi iyo baTumeli xelovanis,
oTar darCias, arlekini. SeiZleba iTqvas,
rom es qandakeba baTumis savizito baraTi
iyo.iSviaTia ojaxi, sadac romelime wevrs
mainc ar hqondes arlekinTan erTi foto
gadaRebuli. rogorc batonma oTarma
miTxra, arlekinis Seqmnisas mas erTi sur-
vili amoZravebda. minda yvela adamians, pa-
taras Tu dids, ganusazRvrelad asakisa,
sixaruli mivaniWo .vfiqrob, rom am qanda-
kebiT moqandakem mizans miaRwiaa.
baTumeli Tea cicxvaia istorikos an-
zor cicxvaias qaliSvilia. is dRes Cvens
da mamis qalaqs ase ixsenebs: ?amasgan max-
sovs aseTi naambobi: 1951 wlis seqtemberSi
baTumis yofil pionerTa da moswavleTa
parkis sazafxulo TeatrSi (mwvane” Te-
atrs eZaxdnen adre) cnobil poets giorgi
leoniZes saiubileo saRamoze qalaqis
sxvadasxva skolis moswavleebi Tbili
sityvebiT mivesalmeT, misi leqsebic wavi-
kiTxeTo. madlobis gadaxdisas didma po-
etma ase mogvmarTa: ?aTums unda erqvas
Tbilisi - iseTi Tbili xarT baTumele-
bio”. mamas ki upasuxia: diax Tbili xalxi
cxovrobs Cvens qalaqSi da amiT dResac va-
mayobo. dRevandeli Cemi xedva sxva aris
mamasagan gansxvavebiT (cota gulistkivi-
licaa da didi siyvarulic), magram me aq
davibade da aq gavizarde, Zalian, Zalian
miyvars Cemi baTumi, uromlisodac SemiZ-
lia 10 dRe gavZlo, meti vera...roca
vbrundebi qalaqSi da cxvirSi “SemiRiti-
nebs” zRvisa da yavis suni (gansakuTrebiT
diliT adre), - ai maSin vgrZnob rogor
momnatrebia Cemi patara ?uskusa” qalaqi,
sadac veZeb nacnob-megobrebs, maxsendeba
Zveli - myudro, Tbili, mosiyvarule ba-
Tumi, magram TiTqos civi... es sicive ki Se-
mivso baTumobis dResaswaulma, sadac uam-
ravi baTumeli vixile. baTumeloba araa
marto is, rom cxovrobde baTumSi, baTu-
meloba ufro metia.
Jurnalisti goderdi SaraSia, rome-
lic baTumis xSiri stumaria, baTums ase
axasiaTebs: ?aTumi da zogadad aWara marT-
lac gansaxvavebulia yvelafriT, yvela
albaT pirvel rigSi ityoda zRviT, magram
me vfiqrob xalxia gansxvavebuli da amaSi
zRvis momentic aris: bunebrivia, Tbili
xalxia da Zalian mowonT maspinZlis rol-
Si yofna, mixaria rom bevri baTumeli me-
gobari myavs. maT arasdros aviwydebaT mo-
kiTxva, dResaswaulebis milocva, gansa-
kuTrebuli stumarTmoyvareoba ician,
rac yvelaze mTavaria. bevri vici vinc sa-
kuTari qalaqis momavalze fiqrobs. me
ojaxTan erTad baTumSi maSin visvenebdi,
roca baTumelebi baTumobas aRniSnavdnen
da didi siamovnebiT miviRe monawileoba
im RonisZiebebSi, romlebic am dros gai-
marTa, magram gansakuTrebulad momwons
kolxobis dResaswauli, romelic mudmi-
vad sarfis sanapiroze tardeba, Teatra-
lizebuli Sou tradiciuli tanisamosiT,
leqsebiT da cnobili da kargi baTumele-
biT.
baTumis erTgvar savizito baraTs
bulvari da kolonadebi warmoadgens.
bulvaris mSeneblobis idea baTumis ol-
qis gubernators a.i. smekalovs ekuTvnis.
baTumis policmeisteris voznesenkis ga-
dawyvetilebiT, bulvaris mSenebloba
prusiel mebaReebs: reslersa da reiers
daevalaT. 1884 wels moulodnelad gar-
daicvala resleri, xolo baTumis bulva-
ris dagegmili mSeneblobis gagrZeleba sa-
qarTveloSi 5 wliT mowveul mixeil dal-
fonss daevala, romelic istoriul wya-
roebSi moxsenebulia, rogorc baTumis sa-
napiros keTili genia”. 1934 w. italiidan
specialurad baTumis zRvispira parkisT-
vis Camoitanes antikuri xanis skulpture-
bis asli da antikuri stilis kolonadebis
proeqtis 2 kompleqti. mSeneblobas xelm-
ZRvanelobda adgilobrivi arqiteqtori
bogdan kirakosiani. Tavdapirvelad ko-
lonadebi zRvis karibWis rols asruleb-
da, radgan swored masTan iwyeboda zRvis
napiri, Tumca droTa ganmavlobaSi sanapi-
ro zoli ukan gadavida.
kolonadebi dResac baTumis savizito
baraTia da simboluria icis, rom fotos
baTumelebi 2013 gadasaRebad baTumelebi
baTumobaze kolonadebTan Seikribnen.
nana verulaSvili
`baTumoba - 2013~
universitetSi ramdenime
RonisZiebiT aRiniSna„baTumobis“ dResaswaulze mowveuli stumrebi baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo universitets ewvivnen da profe-
sor-maswavleblebs Sexvdnen. umaRlesi saganmanaTleblo dawe-
sebulebis reqtorma, profesorma alioSa bakuriZem, saqarTve-
los parlamentis vice-spkerma murman dumbaZem, qalaq baTumis
sakrebulos Tavmjdomarem irakli CavleiSvilma, qalaq baTu-
mis merma jemal ananiZem, aWaris umaRlesi sabWos Tavmjdomarem
avTandil beriZem, aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa da spor-
tis ministrma giorgi TavamiSvilma, ucxoeTidan mowveulma
stumrebma universitetis gansakuTrebul mniSvnelobaze isa-
ubres da xazi gausves baTumis ganviTarebaSi Setanil wvlilze.
universitetis reqtor-
ma ucxoeTSi moRvawe
warmatebul qarTvel
profesorebs bsu-Si
„stumari profesoris“
statusiT leqciebis Ca-
tareba SesTavaza. Ro-
nisZiebis farglebSi
aseve gaimarTa “deda
enis” unikaluri gamoce-
mebis pirveli gamofena.
kerZo koleqcionerma
levan TaqTaqiSvilma universitetis foieSi sxvadasxva period-
Si gamocemuli 50-mde wigni warmoadgina, maT Soris, iakob goge-
baSvilis sicocxleSi dabeWdili `deda ena”.
baTumis sakrebulom
universitetis profesorebs
damsaxurebuli moRvawis
wodeba mianiWabaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis pro-
fesorebs: rezo diasamiZes, oTar gogoliSvilsa da emeritus-
profesor biWiko diasamiZes dResaswaulis - „baTumoba - 2013“ -
farglebSi damsaxurebuli moRvawis wodeba mieniWaT. TviTm-
marTveli qalaqis - baTumis sakrebulos gadawyvetilebiT,
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis profesor-maswav-
leblebma sapatio wodeba ganaTlebasa da mecnierebaSi Setani-
li gansakuTrebuli wvlilisaTvis miiRes. universitetis req-
torati, akademiuri personali da administracia damsaxure-
bul moRvaweebs ulocavs warmatebas.
baTumi guSin da dRes